Ieško būdų, kaip sutaupyti
„Pagaliau galiu atsikvėpti. Esu iš tų, kurie pateko į pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą. Porą metų turėjau planą, susietą su biržos kaina.
Apskaičiavau, kad už 435 kWh, „sudegintas“ per rugpjūtį, mokėsiu 87 eurus. Kaina pagaliau susitraukė, nes sausio pradžioje pakeičiau sutartį su nepriklausomu tiekėju.
Pagal 6 metų pirkimo planą už elektros kWh moku 0,113 euro, o galutinė jos kaina sudaro 0,2 euro. Tačiau kol įsigaliojo sutartis, turėjau laukti pusmetį.
Pavyzdžiui, už birželį sunaudotą 551 kWh mokestis pagal tuometę biržos kainą siekė 195 eurus, žiemą už elektrą esu mokėjęs net 390 eurų“, – sakė Vilniuje individualiame name gyvenantis Sigitas.
Pasak vyro, jau prieš penkerius metus jis domėjosi, kiek kainuotų 8 kW saulės jėgainė, iškelta ant namo stogo.
„Tuometėmis elektros kainomis jėgainė būtų neatsipirkusi, bet dabar padėtis visai kitokia. Taigi stebiu rinką ir skaičiuoju“, – užsiminė vyras.
Elektrinę tebestato
Pasak taip pat Vilniuje gyvenančio Edvino, įrengti saulės jėgainės ant savo namo stogo jis neturi galimybės, nes aukšti medžiai meta šešėlį. Bet išlaidos už elektrą jo šeimą paskatino skaičiuoti ir investuoti.
Kas mėnesį už elektros energiją, kurios vidutiniškai suvartojama 400–500 kWh, pagal sutartį šeimai šiuo metu tenka mokėti vidutiniškai po 150 eurų.
Nors namas šildomas dujomis, nemažai elektros sunaudoja galingi kompiuteriai, nes ir Edvinas, ir jo žmona dirba namuose
„Mūsų tikslas – sutaupyti. Jeigu elektros energiją gamina saulės jėgainės, belieka vienas mokestis – perdavimo. Apskaičiavome, kad sąskaita už elektrą sumažės iki 40–45 eurų per mėnesį“, – aiškino Edvinas.
Šiuo metu nuotolinę saulės jėgainę, kurioje jis įsigijo 6,54 kW galingumo elektrinę, „Ignitis“ tebestato. Nors pagal planus tiekti elektrą ji turėjo nuo rugsėjo, startas nusikėlė tolyn – į gruodį.
„Natūralu, kad saulės jėgainės daugiausia energijos prigamina vasarą, tačiau jos perteklių galima sunaudoti žiemą.
Taigi mes sudarėme pirkimo sutartį ir gavome kompensacijos iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) garantiją – vienam kW elektrinės galios grąžinama 330 eurų“, – paaiškino Edvinas.
Įranga pradėjo brangti
Tuo metu, kai Edvinas tapo nuotolinės saulės jėgainės bendraturčiu, 1 kW jos galios kainavo 1000 eurų.
Šiuo metu kainos jau kitokios, jos siekia 1200–1400 eurų. Metinė priežiūros kaina yra 20–29 eurai už kW.
Anot Lietuvos energetikos agentūros vadovo Virgilijaus Poderio, per pastaruosius 10 metų saulės energijos kaina, kaip ir pačios baterijos, atpigo 10 kartų.
„Tačiau kainų dugnas jau pasiektas. Ir šiemet jėgainių kainos ėmė kilti“, – sakė jis.
Eilės vis dar pučiasi
Anot elektros ir dujų teikimo bendrovės „Ignitis“ produkto vadovės Indrės Baltušienės, šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gaminančių vartotojų – gyventojų, kurie įsirengė saulės elektrines ant namų stogo arba įsigijo jos dalį nutolusiame saulės parke.
„Ignitis“ apskaičiavimais, pasinaudojus ES teikiama parama investicijos į saulės elektrinę atsiperka maždaug per 4–5 metus, o be paramos – maždaug per 6 metus.
„Susidomėjimas saulės elektrinėmis šiemet yra rekordinis – viršijo bet kokias prognozes. Mūsų bendrovė vien per pirmąjį metų pusmetį pardavė tiek nutolusių saulės parkų, kiek planavo per metus.
Vos pasiūlyti rinkai, saulės parkai išperkami per keletą dienų, o mūsų rekordas – gegužės pradžioje du saulės parkus „Ignitis“ pardavė per pusvalandį.
Tą lėmė ir rekordus viršijančios elektros kainos, ir, tikėtina, žmonių noras gyventi tvariau. Įtaką daro ir kompensacijos – ES parama, kurią administruoja APVA“, – sakė I.Baltušienė.
Išparduoda akimirksniu
Saulės elektrinės nutolusiame saulės parke privalumas – nereikia montuoti modulių konstrukcijų ant namo stogo ir jų prižiūrėti.
Elektrinė nutolusiame saulės parke yra geras sprendimas tiems, kurie gyvena bute arba kurių namo stogas yra šiaurinėje pusėje arba jį dengia šešėliai, taip pat kultūros paveldo name, kuriame įrengti saulės elektrines kur kas sudėtingiau arba neįmanoma.
Platformoje saulesparkai.lt skelbiami skirtingų plėtotojų statomi saulės parkai Lietuvoje, tačiau šiuo metu visi jie yra išparduodami labai greitai, tad belieka stebėti naujienas, kada ir koks statytojas imsis naujo projekto.
Skaičiuojant poreikį reikia turėti galvoje, kad 1 kW galios elektrinė per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Jei metinis elektros energijos suvartojimas siekia 4850 kWh, tuomet reikėtų 5 kW galios saulės elektrinės.
Anot I.Baltušienės, jei teisingai įvertinama elektrinės galia, gali nebereikėti pirkti papildomai elektros iš tinklų.
Tokiu atveju lieka naudojimosi elektros tinklais mokestis, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į elektrinės galią ir šiuo metu siekia 2,52 euro už kW.
Pasitraukė iš rinkos
Vis dėlto ne visiems saulės parkų plėtotojams pavyksta įveikti medžiagų stygiaus bei jų milžiniškų kainų iššūkius.
Bendrovė „Elektra man“ nuo rugsėjo pradžios nutraukė komercinio atstovavimo sutartį su „Ignitis“, sudarytą dėl Greenup.lt saulės parko Širvintų rajone, Šešuolių II kaime, pardavimo.
Bendrovės „Elektra man“ teigimu, toliau beprecedentiškai didėjant medžiagų ir darbų kainoms neįmanoma toliau tęsti šio saulės parko statybų. Greenup.lt parko galia siekė 470 kW, o jį įsigyti ketino 82 klientai.
„Klientams bus grąžinti sumokėti rezervacijos mokesčiai“, – tikino bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
Pasak jo, planuojama, kad platformoje netrukus atsiras naujų saulės parkų pasiūlymų, apie kuriuos Greenup.lt klientai bus informuojami pirmieji.
A.Kavaliausko tvirtinimu, tam, kad panašios situacijos nesikartotų, sugriežtinti reikalavimai saulės parkų plėtotojams, norintiems parduoti projektus per saulesparkai.lt platformą.
Hibridiniuose parkuose – ir saulė, ir vėjas
Sparčiai plečiantis saulės ir vėjo elektrinių parkams, atsinaujinančiosios energetikos specialistai kalba ir apie hibridinius sprendimus. Planuojama, kad toks parkas turėtų atsirasti ir Lietuvoje.
Tikimasi, kad pirmasis Lietuvoje hibridinis parkas ims veikti dar iki 2024 m. – šalia vėjo jėgainių Tauragės rajone planuojama įrengti 22 MW galios saulės elektrinių kompleksą.
Pasak laikinojo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovo Edgaro Maladausko, tokie parkai leidžia pagaminti daugiau elektros energijos.
Taip pat efektyviau panaudojama jau turima elektros tinklų infrastruktūra ir pralaidumas – į juos tolygiau tiekiama elektra.
Sykiu, anot E.Maladausko, mažėja plėtotojų sąnaudos, o kartu ir elektros kaina galutiniams vartotojams.
Anot „Ignitis Renewables“ atsinaujinančiosios energetikos vadovo Lietuvai Giedriaus Meškelės, sujungus kelias atsinaujinančiųjų išteklių technologijas į vieną prijungimo tašką efektyviau panaudojamas elektros perdavimo tinklas.
Įprastai saulės jėgainės daugiausia elektros energijos gamina pavasarį ir vasarą dienomis, o vėjo – rudenį ir žiemą.
Jungtinėje Karalystėje pirmasis hibridinis vėjo ir saulės parkas įrengtas 2016 metais. Dažniausiai hibridiniai parkai kuriami šalia jau veikiančių vėjo elektrinių, papildomai prijungiant naujai įrengiamas saulės elektrines ir tam tikrais atvejais – baterijas.
Šiuo metu saulės elektrinę galima įrengti ir žemės ūkio paskirties žemėje, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, o vėjo jėgainę – per keturis jos stiebų aukščius nuo gyvenamųjų namų.
Tokias Seimo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė liepos pradžioje.
