Įvertinus pasirengimą pirmajai artėjančio šildymo sezono pusei (iki 2023 m. pradžios), sudarytų sandorių kiekis dėl biokuro tiekimo atitinka 38 proc. praėjusių metų poreikio. Tai 16 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Daugiausia biokuro šiuo metu jau yra įsigijusi Klaipėda (92 proc.) ir Šiauliai (78 proc.), mažiausiai – Marijampolė (0 proc.) ir Vilnius (14 proc.).
Anot „Baltpool“, vidutinės biokuro kainos šiam žiemos sezonui beveik dvigubai aukštesnės nei 2021 m. (23,14 Eur/MWh) ir siekia 45,28 Eur/MWh. Nuo kovo biokuras brango apie 30 proc.
Didžiausias kainų skirtumas matomas Kuršių Nerijoje (185 proc. arba 55 Eur/MWh) ir Klaipėdos apskrityje (148 proc. arba 55,64 Eur/MWh). Mažiausias kainų skirtumas – Šiaulių (84 proc. arba 36,10 Eur/MWh) ir Tauragės apskrityse (94 proc. arba 47,83 Eur/MWh).
„Šių metų biokuro kainos formavimuisi reikšmingos įtakos turi žaliavinės medienos (labiausiai malkinės medienos bei kirtimo liekanų) kainos. Malkinės ir plokščių medienos kainos (80,50 Eur/kub. m) vien rugpjūtį paaugo 15 proc., lyginant su liepos mėnesiu, kai jos siekė 70,26 Eur/kub. m ir 133 proc., lyginant su praeitų metų rugpjūčio mėnesiu (34,66 Eur/kub m).
Kirtimo liekanų kaina (31 Eur/kub. m) nesikeitė, lyginant su liepos mėnesiu, bet per metus paaugo 210 proc. (nuo 10 Eur/kub. m)“, – rašoma „Baltpool“ pranešime.
