Neatlaikantys kainų imasi atleidimų
Šiemet Užimtumo tarnyba gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų). Tai – 16 pranešimų daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
Dėl atleidimo įspėti per 4,4 tūkst. darbuotojų, o tai beveik dvigubai daugiau nei pernai (2,3 tūkst.).
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, grupės darbuotojų atleidimai yra kraštutinė priemonė, kurios gali būti imamasi dėl įvairių priežasčių: ekonominių, struktūrinių, savininkų ar tikslų pasikeitimo.
„Paskutinį kartą tokį reiškinį matėme per pandemiją, kada buvo sustoję nemažai verslų. Kai kurie verslai pasirinko darbuotojus išlaikyti, bet išleisti į prastovas, o kiti – atleisti, mažinti gamybos apimtis.
Dabar turime energetikos ir žaliavų trūkumo krizę ir verslai vėl turi priimti sprendimus dėl atleidimų. Tik svarbu nepamirši, kad į grupinių atleidimų statistiką patenka ir sankcionuotos įmonės, turėjusios visiškai ar iš dalies apriboti veiklą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ komentavo I.Ruginienė.
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis taip pat paminėjo, kad pirmąjį pusmetį pagrindinė darbuotojų atleidimo priežastis buvo susijusi su geopolitine padėtimi ir sankcijomis, o dabar jau atsiranda pavienių pranešimų, kuriuose nurodomas įmonės veiklos stabdymas dėl energijos kainų, kai kurias įmones gali paliesti abu faktoriai.
Dažnai grupė darbuotojų atleidžiama dėl darbo organizavimo pakeitimų, neretai informuojama, jog dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančių veiklos mastų dalies darbuotojų atliekamos funkcijos tampa perteklinės. Pateikiamos ir kitos priežastys – bankrotas, juridinio asmens likvidavimas, reorganizacija ir/ar restruktūrizacija.
„Jei ekonominė situacija dėl energetinių išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie numatomus atleisti darbuotojus skaičius gali augti. Visgi tai labiau gali paliesti mažesnes įmones, kurių finansinės atsargos nėra pakankamos atlaikyti tokius rinkos išbandymus“, – teigė G.Darulis.
Atleidimai pramonėje turės įtakos visiems
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad ateinanti žiema gali atnešti ir dar didesnį atleidimų bei bankrotų skaičių.
Pasak I.Ruginienės, šioje krizėje negandas pajus visi sektoriai, tačiau labiausiai pažeidžiami yra gamybos ir paslaugų.
„Paslaugų sektorius apskritai visada buvo nestabilus. Jis lašinių nėra sukaupęs. Tačiau mums taip pat reikia atsakyti į šį klausimą: ar tikrai norime pulti gelbėti tą sektorių, kuris nesiruošė sunkumams ir ilgą laiką buvo sąrašo viršuje tarp tų, kurie nemokėdavo tinkamų atlyginimų ir nesuteikdavo saugių darbo sąlygų darbuotojams?“ – iškėlė klausimą ji.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritarė, kad pramonė yra viena iš labiausiai energetikos kainų veikiamų sričių, o ji ir generuoja 20 proc. Lietuvos BVP, ir yra didžiausias darbdavys Lietuvoje. A.Izgorodino duomenimis, pramonė sudaro 22 proc. visų darbo vietų. Todėl, jei šios įmonės nesulauks valstybės pagalbos, pasekmės gali būti skaudžios – teks stabdyti veiklą, stipriai mažinti darbuotojų skaičių.
Tuo metu, anot ekonomisto, paslaugų sektorius sulauktų netiesioginio poveikio, mat jei darbuotojai būtų atleisti net kituose sektoriuose, paslaugų vartojimas sumažėtų.
Daug atleidimų, daug ir darbo skelbimų
Tačiau darbo rinkoje stebima paradoksali situacija. Nepaisant to, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius didelis, rupgjūtį ir laisvų darbo vietų buvo sočiai – net 36 tūkst. pasiūlymų. Darbo jėgos paklausa didėjo 30 proc.
I.Genytė–Pikčienė sakė tokiais skaičiais nesistebinti. Anot jos, jie net ir nelabai susiję. Jei vienus sektorius energetikos krizė palietė labiau, nereiškia, kad stipriai kenčia visi. Be to, dalies įmonių veikla yra sezoniška, tad atėjus rudeniui jiems reikia ir daugiau darbuotojų. Štai todėl darbo pasiūlymų skaičius yra nemažas.
Tam pritarė ir A.Izgorodinas: „Darbo vietas kuria mažiau energetikos krizės paveikti verslai. Jie ir atlyginimus kelia, tikisi, kad krizė laikina, viskas greitai susitvarkys. Nepamirškime ir to, kad į Lietuvą iš Rytų atsikraustė daug technologijų bendrovių, kurios šiuo metu puikiai laikosi, kuria darbo vietas. Be to, kadangi Lietuvoje turime didelį struktūrinį nedarbą, tokios įmonės supranta, jog atleidus darbuotoją šiandien, rytoj jį susigrąžinti ar rasti kitą gali būti labai sunku. Tad tos įmonės, kurios dar yra pajėgios, darbuotojų neatleidžia ir ieško naujų. Štai todėl ir turime daug darbo skelbimų.“
Tačiau tokia situacija tik laikina. Kaip portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas, jei valstybė nepadės verslams išgyventi energetikos krizės, su laiku tai paveiks visus sektorius. Matysime augantį nedarbą ir sparčiai mažėjantį darbo skelbimų skaičių.
Visgi praradus darbą susirasti naują nebūtų taip paprasta, nes pasiūlymai gali plaukti iš visai kitų sektorių.
„Yra profesijų, kurios visur labai paklausios. Pavyzdžiui, visiems reikia informacinių technologijų specialistų, tad tokiems praradus darbą vienoje įmonėje, kuri bankrutuos dėl energetikos krizės ar kitų priežasčių, nebus sudėtinga susirasti kitą. Bet yra ir tokių profesijų, kurios reikalingos, bet mažiau populiarios. Tokiems žmonėms gali kilti iššūkių ieškant naujos darbo vietos“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Skursta net ir dirbantieji
Anot I.Ruginienės, auga ir skurstančiųjų skaičius dirbančiųjų gretose. Jos teigimu, pagrindinė to priežastis – per maži atlyginimai.
„Infliacija perkopė 22 proc., energetikos kainos šoka į viršų, kalbama, kad didins ir vandens kainas – visos būtiniausios paslaugos žmonėms pradėjo brangti staigiai. Akivaizdu, kad atlyginimai nebespėja augti taip greitai, kaip auga išlaidos, taip žmonių perkamoji galia vis mažėja ir mažėja.
Atlyginimai turi augti, kitu atveju matysime liūdną vaizdą, kada dirbantis žmogus, sąžiningai mokantis mokesčius, turės kreiptis dėl pašalpų ar į Maisto banką, tai žeis jo orumą. Žmonės nebesupras, kodėl turi mokėti mokesčius, dirbti legaliai, jei pajamų jiems vis tiek neužtenka. Tada gyventojai susimąstys, jog galbūt verčiau dirbti šešėlyje. Taip niekada neišbrisime iš krizių“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.
Šiais metais daugiausiai grupės darbuotojų atleidimų gauta iš apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių.
Pagal įmonių pateiktus pranešimus, didžiausi šių metų grupės darbuotojų atleidimai numatomi įmonėse „LTG Cargo“ (1207), „Lietuvos paštas“ (592 – tai pirminis planuotas atleisti darbuotojų skaičius, įmonė kas mėnesį tikslina skaičių), LTG INFRA (469), „Kaišiadorių paukštynas“ (395), „Lietuvos geležinkeliai“ (274), „Birių krovinių terminalas“ (136).
