„Buvo labai sunku, bet nenoriu kapstytis po praeitį – nurimau“, – vos keturis mėnesius vienoje Alytaus gamybos bendrovėje dirbusi mergina pasiguodė, kad susikaupė ne viena priežastis, paskatinusi ją pateikti prašymą atleisti iš darbo.
„Ateina jaunas žmogus dirbti, ir viskas senosioms darbuotoms būna negerai. Sveikata buvo pašlijusi, turėjau lankytis pas gydytojus. O dar ta kasdienė įtampa darbe, todėl ir pasiprašiau atleidžiama iš darbo“, – paaiškino ji.
Šiek tiek trumpiau – tris mėnesius – tame ceche ištvėrė ir kita maždaug to paties amžiaus kolegė. „Tai buvo psichologinis smurtas. Būdavo, eidama pro šalį kuri nors iš tų darbuotojų stumteli petimi. Kraunu stiklainius – trinkteli per rankas ir pažyra ant grindų šukės. Tai labai skaudino“, – pratarė ji.
Anot merginos, žeidė ir kelių moterų nuolat laidomos replikos, esą tokios piemenės čia niekam nereikalingos, jos tik atimančios iš jų darbą. Tai buvo lyg „dedovščina“ (senių tvarka), primenanti naujokų kareivių ir senbuvių santykius sovietų kariuomenėje.
Mobingas ir lyderis
Ši patirtis – gamybos įmonėje dirbusių merginų. Situaciją, į kurią jos buvo pakliuvusios, išsprendė įmonės vadovai. Moteris, kuri buvo vedlė ir pakurstė koleges tyčiotis iš naujokių, buvo atleista iš darbo.
Anot psichologų, yra pora svarbiausių mobingo rūšių. Viena jų – vadovo psichologinis spaudimas pavaldiniui, kita – kelių žmonių psichologinis spaudimas bendradarbiui.
Socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt yra aprašiusi situaciją, į kurią pakliuvo jauna moteris, dirbusi valstybinėje įstaigoje. Dėl vaikystėje persirgtos ligos ji sunkiau orientavosi, tad darbus atlikdavo kruopščiai, bet lėčiau už kitus, todėl tapo nuolatinių apkalbų objektu. Ironiški kolegų žvilgsniai, ignoravimas, priekaištai dėl blogai susegtų dokumentų, esą ne vietoje padėtų daiktų, kuždesiai už nugaros, esą ji yra psichiškai neįgali.
Patyčias patirianti moteris namuose išsiverkdavo, bet ją ėmė varginti migrenos priepuoliai, kas rytą apimdavo paniška baimė sutikti bendradarbius, išgirsti įžeidžiamas replikas. Tai truko beveik metus, kol pasiryžo išeiti iš darbo.
Anot J.Vveinhardt, darbe visuomet gali atsirasti iniciatorius: vadovas, besibaiminantis konkurencijos ar siekiantis neteisėtu būdu išprašyti darbuotoją, kaip ir nesąžiningai konkuruojantis bendradarbis. Tai – neformalus lyderis, piktasis genijus, sugebantis sutelkti „gaują“, be kurios jis – niekas.
Svarbiausia – nenutylėti
Įvairios higienos normos numato, koks biuro patalpų plotas turi tekti vienam darbuotojui, iš kur turi sklisti dienos šviesa, kokia turi būti patalpų temperatūra. Taigi darbo aplinka pasirūpinta, o psichologine? Kur žmogui kreiptis pagalbos?
Viena galimybė – į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kita – į Darbo ginčių komisiją, trečia – į teisėsaugos institucijas. Pavyzdžiui, VDI, gavusi skundą, vertina situaciją ir pritaiko poveikio priemones darbdaviui, jeigu jis, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neįvertino psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių.
Darbo ginčų komisijai tokiais atvejais įteikiamas prašymas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų ar psichologinio spaudimo.
Vis dėlto emociškai tai padaryti nėra paprasta, nes mobingo auka tapęs darbuotojas bijo keršto ir geriau jau pats pasitraukia, nei stoja į teisinę kovą su engėjais. Tai liudija ir statistika – 2021 metais darbo ginčų komisijos iš viso išnagrinėjo kone 11,43 tūkst. prašymų, bet iš jų vos 36 buvo gauti dėl psichologinio smurto.
Apsiginti ir įrodyti, kad egzistuoja smurtas, jį patiriančiam žmogui ypač sunku. Būtų lengviau, jeigu toks žmogus ruoštųsi kovai – rinktų įrodymus: įvairius dokumentus, išsaugotų SMS žinutes, elektroninius laiškus, jei įmanoma – nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus ir pasirūpintų liudininkais, galinčiais patvirtinti nederamą kito asmens elgesį.
Įsteigė specialų skyrių
Reaguodama į atsiradusį poreikį VDI šiemet sausį įsteigė specialų Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių. Jis atsirado siekiant aktyviau stebėti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir užkirsti kelią neetiško, žeminančio, diskriminacinio elgesio plitimui darbovietėse.
Anot VDI specialistų, dažniausiai psichologinis smurtas patiriamas viešojo sektoriaus įmonėse, ypač sveikatos priežiūros, socialinės globos ir švietimo. Privačiame sektoriuje jis dažniausias transporto ir logistikos, viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose.
Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir gali paveikti bet kurios grandies darbuotoją. Tam neturi įtakos nei įmonės dydis, nei veiklos sritis ar darbo santykių forma.
Esminis psichologinio smurto arba mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekis psichologiškai dominuoti prieš auką.
Svarbiausia – netylėti
VDI specialistų teigimu, viena veiksmingiausių smurto darbe valdymo priemonių – problemos paviešinimas darbo kolektyve. Vienas žmogus tokiame kare – ne karys, todėl kuriant darbo aplinką be smurto reikia, kad bendradarbiautų darbuotojai, padalinių vadovai, prireikus – ir profsąjungos. Taigi žmonėms, kurie patiria vadinamąjį horizontalų smurtą, kai smurtauja bendradarbiai, būtina kreiptis į tiesioginį vadovą.
Tokiais atvejais, kai smurtas yra vertikalus, t.y. kai smurtauja tiesioginis vadovas, būtina kreiptis į įmonės ar įstaigos vadovą.
„Patiriantiems smurtą darbe patariame nebijoti kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Mes visada garantuojame besikreipiančiojo anonimiškumą. O svarbiausia, jei VDI atlieka patikrinimą, nebijoti liudyti. Dažniausia problema, su kuria susiduria VDI inspektoriai, tiriantys smurtą darbe, – kad net po kreipimosi niekas iš darbuotojų nesutinka liudyti“, – komentuoja VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Teisės aktų rėmai
- Darbo kodeksas. 30-asis jo straipsnis numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, – tokių, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę, orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama juos įbauginti, sumenkinti, įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 11-asis jo straipsnis įpareigoja darbdavius užtikrinti savo darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
- Taigi darbdavys privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, o jei tai nutinka – suteikti pagalbą asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą.
- Ši pareiga itin svarbi, nes psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip vienas psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių, keliančių darbuotojui didelį stresą.
Psichologinio smurto darbe požymiai
- Grasinimas atleisti iš darbo, darbo sąlygų bloginimas sudarant nepalankius darbo grafikus.
- Pasiekimų nuvertinimas. Tai darbuotojo kritika dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti.
- Šmeižtas. Tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas. Dažnai taip siekiama apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais.
- Pasikartojančios neigiamos pastabos. Tai nemalonūs skirtingo turinio komentarai.
- Ignoravimas. Tai izoliavimas, atribojimas nuo kolektyvo ir bendros veiklos, nesidalijimas informacija.
- Manipuliavimas. Darbuotojui nustatomas neadekvatus darbo krūvis, manipuliuojama darbo užmokesčiu, keliami neįgyvendinami reikalavimai ir kt.
- Nepagrįsta kritika. Destruktyvi kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti.
- Sarkazmas. Piktas pašiepimas, kandi ironija.
- Noras išjuokti. Darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas.
- Riksmai. Bendravimas pakeltu tonu, nevaldomos emocijos.
- Viešas žeminimas. Žeminantys komentarai darbuotojo atžvilgiu, darbuotojo sumenkinimas, panieka ir kt.
