Kartais, kai neturi ką pasakyti, geriau nieko nesakyti. Tokios nuostatos laikosi bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas D.Dundulis. Ir paaiškino, kodėl.
Dabar, kai už elektrą įmonės per mėnesį turi pakloti milijonus eurų, juokingai skamba politikų siūlymai taupyti energiją mažinant apšvietimo intensyvumą ar temperatūrą patalpose.
„Galime ir patys susiprotėti be jokio paraginimo, – šyptelėjo verslininkas. – Mums daug svarbiau suprasti, kodėl apskritai tiek daug kainuoja elektra. Žmonės ir verslas daug gali iškentėti, bet dabar net neaišku, dėl ko visų prašoma suremti pečius. Ar dėl to, kad politikai laiku neatliko darbų?
Dar kartą nueičiau tokį blokados kelią, kokia ji buvo paskelbus nepriklausomybę, nes tuomet buvo aiškus tikslas, kodėl reikia ištverti. Dabar nėra jokio aiškumo. Žinoma, karas daro įtaką energijos kainoms, bet ar tikrai tokią? Jis vyksta ir Lenkijos kaimynystėje, o elektra ten daug pigesnė.“
Sąskaitose – milijonai
Sąskaitos už elektros energiją žudo verslą. Viena – jos kaina, bet greta į sąskaitas sugula ir energijos persiuntimo kaina, kuri prie kiekvienos kilovatvalandės, taikant vienos laiko zonos tarifą, prideda po 0,065 euro, o pridėtinės vertės mokestis (PVM) bendrą sumą padidina dar penktadaliu.
„Palyginti šiųmečio rugpjūčio mokesčius už elektros energiją su 2020-ųjų rugpjūčiu, jie padidėjo aštuonis kartus, palyginti su pernykščiu rugpjūčiu, – apie keturis kartus.
Pavyzdžiui, rugpjūtį elektros kilovatvalandė be PVM mums kainavo 0,48 euro, o prieš dvejus metus jos kaina buvo 0,03–0,04 euro. Tai gąsdina, nes abi grupės įmonės – „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ – už rugpjūtį tiektą elektrą turėjo sumokėti 5 mln. eurų“, – kalbėjo D.Dundulis.
Jam paantrino ir kitos įmonės. Pavyzdžiui, alytiškė „Vėtrija“, eksportuojanti šaldytus maisto produktus, pernai už liepą suvartotą elektrą mokėjo apie 10 tūkst. eurų, šiemet – 77 tūkst. eurų, atitinkamai už rugpjūtį sąskaitos buvo 13 tūkst. eurų ir 130 tūkst. eurų.
Pasak klaipėdiškės bendrovės „Klasera“ vadovo Vlado Peskovo, iki šių metų liepos galiojo įmonės sudaryta sutartis su elektros tiekėju, pagal kurią kilovatvalandės kaina buvo 0,05 euro. Vos tik sutartis baigėsi, kaina padidėjo vienuolika kartų.
„Pandemijos apribojimai, išteklių krizė, po to – pabėgėlių krizė. Vėliau verslą supurtė ir santykiai su tam tikromis valstybėmis. O dabar apsinuogino ir energetikos bėdos. Paaiškėjo, kad esame visiškai priklausomi nuo elektros energijos importo, o valstybė negali suvaldyti situacijos – negali daryti įtakos kainoms. Verslo situacija – kritinė.
Dar didesnė problema, kad kaimyninės šalys išsprendžia energetikos kainų problemas, jose už elektrą mokama penkiskart mažiau. Kodėl pas mus tokios kainos, atsakymų neturime“, – sakė Šiaulių bendrovės „Dalmega“ direktorius Vytis Lembutis.
Nėra aiškios kainodaros
Pasak D.Dundulio, suprantama, kad Rusijos agresija Ukrainoje yra viena svarbiausių priežasčių, sukėlusių energijos kainas. Tačiau neįmanoma suprasti, kodėl Lietuvoje ji daug brangesnė nei pas mūsų šalies kaimynus.
Pavyzdžiui, penktadienį, rugsėjo 16-ąją, „Nord Pool“ biržoje megavatvalandės (MWh) kaina Lietuvoje buvo 391 euras, Lenkijoje – 101 euras, Estijoje – 135 eurai.
„Jeigu mūsų įmonei kokį nors produktą tektų pirkti labai brangiai, vadybininkams pasakyčiau, kad jie arba neatliko savo darbo, arba yra nesąžiningi. Elektros rinkai, manau, galima pritaikyti tuos pačius verslo dėsnius.
Esu verslo žmogus, skaičiai yra mano kasdienybė. Stebiu informaciją, susijusią su elektros rinka, ir iki šiol neaptikau jokio normalaus matematinio paaiškinimo, kaip tiksliai suformuojama biržos kaina. Kodėl ji būtent tokia?
Pats to klausiau energetikos ministro Dainiaus Kreivio, bet ir jis to negalėjo paaiškinti. Jeigu ministras negali, tai kaip tada kiti žmonės gali suprasti?
Apskritai protu nesuvokiama, kas minta iš visos šios situacijos“, – svarstė D.Dundulis.
Tiekėjai – irgi verslininkai
O gal tokioje krizės situacijoje įmanoma kalbėtis su pačiais elektros tiekėjais dėl kainos? Fiksuoti ją nelaukiant valdžios malonės?
„Yra tokia galimybė, bet mažiausias siūlomas laikas palankesnei kainai gauti yra dešimt metų. Tai per ilgas laikotarpis – per ilgi įsipareigojimai“, – atsakė D.Dundulis.
Bet ir fiksuoti kainą trumpesniam laikui yra rizikos.
„Gavome vieno elektros tiekėjo pasiūlymą. Sudarant sutartį trejiems metams būtų fiksuojama 0,35 euro kWh kaina, fiksuojant porai metų – 0,45 euro. Tai rizikinga. Jei per tiek laiko susitvarkys rinka, atsidursime kvailio vietoje“, – teigė V.Lembutis.
Apsipirkti vėl į Lenkiją?
Anot D.Dundulio, jei valdžia nesiims priemonių, elektros krizės pasekmių laukti ilgai neteks. Įmonės neišvengiamai turės dar labiau pabranginti savo gaminius, o kai jos tai padarys, praras eksporto rinkas. Atsilaikyti jose prieš lenkų konkurenciją nebus jokių galimybių.
„Kadangi Lenkija turi ir kitą privalumą – netaiko PVM maisto produktams, lietuviai vėl masiškai važiuos pas kaimynus pirkti daug pigesnių prekių, o mūsų apyvarta kris. Nebus apyvartos, nebus ir prekybos įmonių mokesčių į valstybės biudžetą.
Bus gamintojų, kurie neturės kitų išeičių – turės stabdyti veiklą, vadinasi, didės nedarbas ir biudžetas taps dar seklesnis, – įvykių seką suvėrė D.Dundulis ir pridūrė: – Todėl niekaip nesuprantu, kodėl mūsų valdžia elgiasi taip, tarsi būtų žioplesnė už kaimynų?“
Šiuo metu veiklą jau yra sustabdžiusios „Achema“, „Lifosa“ ir dar apie dešimt įmonių.
Dujų kainų mįslės
Pasak D.Dundulio, ieškodamas atsakymų į elektros kainodaros klausimus jis prisiminė ir tai, kad per ankstesnę krizę Elektrėnuose buvo statomas naujas Lietuvos elektrinės blokas. Jis paleistas 2012-aisiais.
„Toms statyboms buvo išleista apie 1 mlrd. eurų, o pastačius naująjį kombinuoto ciklo bloką šiluma nebepasiekė nei Elektrėnų, nei Vievio – ji nebebuvo gaminama. Realiai elektrinė dabar net neveikia, nes, kaip aiškinama, jos elektros kainos neįveikia biržos algoritmų slenksčio“, – kalbėjo D.Dundulis.
O estai, pasak jo, pasielgė kitaip. Jie elektros energiją gamina degindami skalūnus ir ją tiesiai per skirstomuosius tinklus tiekia savo vartotojams. Biržoje jie perka tik trūkstamą kiekį, o jis – nedidelis.
„Elektros kainos grindžiamos brangiomis dujomis, bet ir šioje vietoje netrūksta mįslių.
Pavyzdžiui, viename „Rivonos“ gamybos padalinių naudojame suskystintąsias dujas, kurias į rezervuarus atgabena sunkvežimiai. Kitame padalinyje naudojamos dujos, kurios į gamybos cechus tiekiamos vamzdynais centralizuotai.
Tos dujos, kurios atvežamos sunkvežimiu, šešiskart pigesnės už tiekiamas vamzdynu, nors visos jos yra gamyklos „Orlen Lietuva“ produktas“, – sakė D.Dundulis.
Gamyba – ypač menka
Kodėl Lietuvoje tokia brangi elektra? Kodėl Lenkijoje ji perpus, o kai kada ir keturis kartus pigesnė, nors biržos algoritmas bendras ES?
Į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus Energetikos ministerija taip atsakė: „Šiuo metu Lietuvoje pasigaminame apie 25 procentus elektros, kitą poreikį turime importuoti. Esame priklausomi nuo daugybės veiksnių – situacijos elektros biržoje, pasaulinių dujų kainų, kitų šalių vartojimo ir net pokyčių gamtoje.
Didžiausią įtaką padarė tai, kad, Rusijai apribojus dujų tiekimą mūsų žemynui, sparčiai ėmė augti energijos kainos.
O dėl biržos taikomo algoritmo su biržos atstovais vyksta trijų Baltijos šalių reguliatorių darbiniai pokalbiai.
Energetikos ministerija pateikė viešajam sektoriui, verslui ir gyventojams energijos taupymo priemones ir rekomendacijas, kurios leistų per dvejus metus išlaidas energijos sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.
Iš viso energiniam efektyvumui didinti per paramos priemones 2021–2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.
Rugpjūtį elektra Lietuvoje smarkiai pabrango
- Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,39 euro/MWh.
- Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 53 proc. Latvijoje – iki 467,75 euro/MWh, 55 proc. Estijoje – iki 361,35 euro/MWh.
- Rugpjūtį valandinės kainos Baltijos šalyse svyravo nuo žemiausios – 0,44 euro/MWh – iki visų laikų aukščiausios – 4 tūkst. eurų/MWh.
- Anot elektros tiekėjų, kainų augimą praėjusį mėnesį lėmė keli veiksniai. Rugpjūtį vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione, palyginti su liepa, mažėjo 16 proc. Gamtinių dujų ateinančio mėnesio sutarties kaina augo 37 proc., o Europos anglies dvideginio emisijos kvotų kaina padidėjo 7 proc.
- Karščio banga didino elektros vartojimą 4 proc. „Nord Pool“ regione, o jos gamyba rugpjūtį sumažėjo 1 proc. Be to, dėl sausros Šiaurės šalyse vandens kiekis rezervuaruose sumažėjo iki 8 proc. žemiau normos.
- Baltijos šalyse elektros energijos kainoms įtakos turėjo ir 2 proc. mažesni energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos, nors srautai iš Suomijos padidėjo 12 proc.
- Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina rugpjūtį smarkiai šoko į viršų ir išaugo 137 proc. iki istoriškai aukščiausios mėnesio vidutinės kainos – 222,86 euro/MWh.
