Klausiamas, ar dėl šių incidentų bus sustiprinta Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsauga Lietuvoje, ministras pabrėžė, kad tokie objektai yra „visada saugomi“.
„Šie objektai visada saugomi, vyksta pratybos dėl objektų apsaugos, jei reikia, pasitelkiama ir kariuomenė – turiu omenyje ne konkrečiai šio objekto apsaugą, bet palydint į SGD terminalą laivus. Bet tos priemonės nėra detalizuojamos“, – sakė A. Anušauskas.
Klausiama, ar Lietuva užtikrina SGD terminalo apsaugą ir po vandeniu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad „yra imamasi visų saugumo priemonių“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad šis incidentas yra „turbūt vienas rimčiausių incidentų Baltijos Jūroje“, o Lietuva, pasak jo, sieks prisidėti prie jo tyrimo.
„Lietuva turi prisidėti visomis išgalėmis prie Danijoje, Švedijoje ar kur kitur vyksiančio tyrimo, kad kuo greičiau būtų išsiaiškintos priežastys ir nustatyti kaltieji, jeigu tokie yra. Aišku, turbūt nėra didelės paslapties, kad daugelio valstybių, daugelio analitikų akys krypsta į Kremlių“, – sakė jis.
G. Landsbergis pranešė antradienį kalbėjęs apie incidentą su Danijos užsienio reikalų ministru, kitų valstybių atstovais ir ragino palaukti tyrimo išvadų.
Paklaustas, ar tai būtų galima laikyti Rusijos karo veiksmais, ministras paragino palaukti tyrimo.
„Palaukime tyrimo, toks yra sutarimas. Palaikiau vakar ryšį su Danijos ministru, kalbėjome ir su kitais kolegomis, kad šiuo atveju visgi svarbiausia yra atlikti aiškų, greitą tyrimą, kuris leistų tiksliai įvardyti aplinkybes, kuriomis įvyko šis sprogimas“, – teigė jis.
D.Kreivys: SGD apsauga galėtų būti ir sustiprinta
Po šią savaitę įvykusių sprogimų „Nord Stream“ dujotiekyje ministrai tikina, kad SGD, kaip ir kitų kritinių objektų apsauga, yra užtikrinama. Visgi energetikos ministras Dainius Kreivys mano, kad ši apsauga galėtų būti stiprinama.
„Karui prasidėjus ėmėmės priemonių, kad apsauga būtų stipresnė: tiek mūsų jungčių su Švedija, tiek su Lenkija, tiek terminalo apsauga. Dabar iškilęs klausimas, ar nereikia jo dar stipriau saugoti. Mano nuomone, tas poreikis yra“, – sakė D.Kreivys ir pažymėjo, kad diskusijos šiuo klausimu vyks.
„Tai yra ministrų kabineto diskusijų klausimas ir diskusijų su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu“, – teigė D.Kreivys.
Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“. Kremlius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių.
„Nord Stream“ dujotiekiai yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1000 metrų.
Kremlius trečiadienį pareiškė, esą yra „kvaila ir absurdiška“ kaltinti Rusiją dėl nuotėkių iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių.
„Gana nuspėjama ir tuo pat metu nuspėjamai kvaila kalbėti apie tokius naratyvus – nuspėjamai kvaila ir absurdiška“, – tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, šie nuotėkiai esą kelia problemas pačiai Maskvai. „Abi atšakos buvo pripildytos dujomis, kurios buvo paruoštos pumpavimui, o šios dujos yra labai brangios. Dabar jos tiesiog nyksta“, – aiškino D. Peskovas. Jis pridūrė, kad šioje situacijoje „reikalingas dialogas ir visų pusių bendradarbiavimas, siekiant nustatyti, kas įvyko“.
