„Kiek teko stebėti ekspertų pasisakymus, akivaizdu, kad tai yra tam tikra diversija, kažkokio veiksmo pasekmė. Šie incidentai parodo, kad iškastinio kuro infrastruktūra nėra saugi. Tai galima traktuoti įvairiai, galima traktuoti kaip perspėjimą, nes incidentų laikas sutapo su tuo, kaip Danijos premjerė viešėjo Lenkijoje, kur buvo atidaryta (dujotiekio – BNS) jungtis su Lenkija“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos parlamento vadovė.
„Bet, žinoma, reikia palaukti tyrimo“, – pridūrė ji.
Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.
Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių. Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1000 metrų.
