Oficialiame versle, kiek veikia įsteigta įmonė, jis – jau beveik 30 metų. Iki tol prekiaudavo batais, pramoninėmis prekėmis: jas veždavo iš Maskvos, o čia jas priduodavo į komiso parduotuves. „Reikėdavo prisidurti studentiškam gyvenimui“, – sakė verslininkas, kurio profesija – statybininkas– inžinierius.
Laidoje D.Dundulis pasakojo griežtai du kartus per metus apsilankantis kiekvienoje „Norfos“ parduotuvėje. Po tokio vizito regiono direktoriui perduoda vertinimą. „Žinoma, po vieno atvažiavimo nebūsi objektyvus, bet jei regiono direktoriaus nuomonė sutampa su mano, tai jau signalas“, – kalbėjo D.Dundulis, kuris tikino į kiekvieną savo tinklo parduotuvę galintis nuvesti be žemėlapio.
Galėtų nueiti dar toliau
Verslininkas sako besididžiuojantis tuo, ką Lietuva padarė per 30 metų. O jei valdžia labiau padėtų, šalis ekonomine prasme dar toliau nueitų.
„Mano išsakoma kritika nėra adresuota kuriai nors partijai – ji skirta visoms buvusioms ir ateinančioms valdžiom, nes jos visos veikia panašiai. Viskas turi būti logiška. Jei žiūrėtume į ekonominę gerovę, valdžios logika turėtų sutapti su verslo logika, o dažnai valdžia nesielgia pagal verslo logiką“, – kalbėjo D.Dundulis.
Maistui pinigų turi
Parduotuvių tinklą valdantis verslininkas teigė šiandien nematantis, kad gyventojai susidurtų su rimtomis problemomis – pirkinių krepšelis to neatspindi. „Maisto prekių pardavimuose krizės požymių nematome. Maisto produktams žmonės pinigų turi“, – tikino jis.
D.Dundulis atkreipė dėmesį ir į tai, kaip pabrangusi elektra palies gyventojus, o kaip – verslą. Pasak jo, pirmieji sudaro tik 25 proc. elektros rinkos, bet, nepaisant to, jiems siūlomos kompensacijos.
„Elektros pabrangimas didesnis baubas verslui, ne gyventojams. Taip, kalbant apie gyventojus tai – nemalonus dalykas, gaunantiems mažesnes pajamas tai labai ryškus išlaidų padidėjimas. Bet bendrai gyventojų dalis čia žymiai mažesnė, o 75 proc. verslui neketinama kompensuoti.
Kaip reiks išgyventi verslui, kuris imlus energetikai ir kuris negalės pakelti kainų, nes jo produkcija pardavinėjama eksporto rinkose“, – klausė prekybos tinklo savininkas.
Tiesa, jis pasisako prieš kompensavimą.
„Prekės kaina turi būti tokia, kokia yra. Neaišku, kaip elektros tarifas nustatytas. Na ir kas, kad jis nustatytas biržoje. Birža juk ne šventa karvė. Apskritai toks jausmas, kad apeliuojame į biržą kaip į neegzistuojantį darinį. Tarsi kainą nustatinėtų koks šventasis. Turime visą kainodarą matyti skaidriai matematiškai. Šiandien to tikrai nėra.
Aš nežinau, kur keliauja pinigai iš tos įmonės, kuriai sumokame už elektrą. Gal ji sumoka į Rusiją. Juk nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų nesame atsijungę. Gal per tris keturis tarpininkus pinigai ten ir nukeliauja? Turime Energetikos ministeriją, kuri ir turėtų parodyti skaidrų kelią“, – kritikavo D.Dundulis.
Jam nemalonu girdėti, kad verslas turi susitvarkyti savo elektros ūkį. Anot D.Dundulio, prieš daug metų Lietuva gamino daugiau elektros nei reikėjo. Tačiau politika buvo vykdyta taip, kad šiandien pasigaminame tik 30 proc. to, ko reikia. Verslininko įsitikinimu, dar prieš uždarant Ignalinos atominę jėgainę reikėjo galvoti, kas bus toliau.
„Šiandien kiaulių užsiauginame apie 50 proc. to, kiek suvartoja Lietuva. Ar mes ir kiaules galvojame, kad visada pirksime? Nejaugi, po galais, negalima patvirtinti sklypų, kad ūkininkai pasistatytų fermas ir užaugintų tuos likusius 50 proc. kiaulių? Nes su kiaulėmis anksčiau ar vėliau irgi bus bėda. Tai – požiūrio klausimas“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo D.Dundulis.
Vis dėlto jis tiki, kad tokia elektros kaina – laikina. „Viskas susieina į protą. Prašau valdžios ir Vyriausybės pastangų, kad tai įvyktų. Kitaip bus daug pasekmių“, – įspėjo verslininkas.
Jis skaičiavo, kad būtent dėl pabrangusios energetikos duonos kepimas turėtų pabrangti apie 18 proc. Kol kas, D.Dundulis sakė, kad patys produkcijos nebrangins, tačiau gamintojai nuolat kelia kainas – šios produkcijos kainos keisis ir lentynose.
„Šiuos gaminius turėsime branginti, nes kitaip turime pasiimti ne tik savo tiesioginių kaštų dalį, bet ir produkcijos brangimo kaštus – mes tiek nebepatempsime“, – teigė pašnekovas.
Mažės apyvartos – mažės darbuotojų
Jei prekybos tinklui pavyktų išlaikyti tokią apyvartą, kuri būtų panaši į šiandienos, D.Dundulis žada, jog darbuotojų skaičiaus mažinti neprireiks. Tačiau jei apyvartos mažės, ir darbo jėgos reikės mažiau. „O kaip bus su apyvartom, viskas priklauso nuo to, kaip bus sutvarkytos energetikos kainos. Bet aš tikiu, kad jos bus sutvarkytos“, – vylėsi D.Dundulis.
Bloguoju atveju pristotų ir algų augimas. Vis dėlto verslininkas mano, kad jis labiau taps konstanta.
„Jei energetika susitvarkys, Lietuva turi labai gerą galimybę toliau auginti algas. Tačiau kad taip nutiktų, Vyriausybė turi įdėti labai daug jėgų ir darbo, pirmiausia viską išskaidrinti, o po to – rasti receptą, kaip atpiginti elektrą“, – teigė „Norfos“ savininkas.
