„Išaugus infliacijai, kuriai didžiausią įtaką daro išorės veiksnių nulemtas pasiūlos šokas, sukeltas Rusijos karo prieš Ukrainą ir energetinis bei politinis šantažas prieš visą pasaulį, svarbu, kad pagalbos priemonės greitai pasiektų pažeidžiamiausias valstybes, gyventojus ir verslą.
Dėl to vyriausybės patirs spaudimą kompensuoti padidėjusias išlaidas, tačiau iš pinigų politikos perspektyvos svarbu, kad valstybės pagalba būtų kiek galima tikslingesnė ir nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes ir ekonomines veiklas, siekiant užtikrinti, kad kainų signalai ir konkurencinė aplinka ekonomikoje nebūtų iškraipyti,“ – sako G. Šimkus.
TVF Lietuvai šiais metais prognozuoja 1,8 proc. augimą, o 2023 m. – 1,1 proc. Šių metų prognozė, palyginti su balandžio mėn. prognoze, nepakito, tačiau kitų metų prognozė sumažinta 1,5 proc. punkto – daugiau nei perpus.
Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia. Kitas svarbus veiksnys – lėtėjantis didžiųjų euro zonos šalių ekonomikų augimas, dėl kurio mažėja išorės paklausa Lietuvos gamintojų produkcijai.
Susiję straipsniai
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 17,6 proc. TVF vertinimu, rudenį piką pasiekęs kainų augimas kitais metais atlėgs, o vidutinė metinė infliacija mažės iki 8,4 proc. Spartus kainų augimas stebimas ir visoje euro zonoje, kurioje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 8,3 proc., o kitais mažės iki 5,7 proc.
Pagrindinė dabartinio kainų šuolio priežastis – Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas šokas, nulėmęs didelį energijos, maisto ir žaliavų kainų brangimą.