Ir, žinoma, tarp ES prioritetų turi išlikti visapusė parama Ukrainai, įskaitant pasiruošimą atstatymui po karo, teigiama pranešime.
„Pripažinkime, kiekvienas naujas raketos smūgis ir sprogimas rodo, jog privalome veikti dar greičiau, maksimaliai griežtinti sankcijas ir pasirūpinti, kad už Rusijos karinius nusikaltimus Ukrainoje ir nusikaltimus žmogiškumui atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Nes nėra taikos be teisingumo, o toks žiaurumas negali likti nenubaustas“ – kalbėjo Seimo Pirmininkė.
Atsižvelgdamos į pastarojo meto Rusijos barbariškus raketų smūgius Ukrainoje, nukreiptus į žaidimų aikšteles, pėsčiųjų tiltus, energetikos objektus, muziejus, judrias miestų gatves ir kitus civilius taikinius, Briuselyje ES valstybių parlamentų pirmininkės paskelbė viešą pareiškimą. Juo ragino „patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną, visus Rusijos civilius ir karinius pareigūnus, jų įgaliotinius, atsakingus už karo sumanymą, pradžią ir vedimą“.
Parlamento vadovė įsitikinusi, kad dabar ne mažiau svarbu toliau visomis išgalėmis remti Ukrainą.
„ES vienybė bus išbandyta žiemą, todėl nepraraskime ryžto. Privalome išlaikyti Ukrainą savo darbotvarkės viršūnėje ir visomis priemonėmis (politinėmis, karinėmis, finansinėmis, humanitarinėmis) padėti jai laimėti karą, o jam pasibaigus – pakelti iš griuvėsių. Tam prireiks daug resursų, todėl pats laikas apie tai mąstyti“, – valstybių lyderes ragino V. Čmilytė-Nielsen.
Renginiuose Briuselyje taip pat dalyvavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olga Kondratiuk, buvo atvykusi ir Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, nurodoma pranešime.
Tai jau antras tokio formato ES šalių parlamentų pirmininkių susitikimas. Pirmasis įvyko balandį, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios. Tą kartą ES šalių lyderių dėmesys buvo nukreiptas į humanitarinę krizę Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, pagalbą bėgantiems nuo karo žmonėms ir paramą pabėgėlius priimančioms šalims.
