„Manau, kad tai buvo taupymo efektas, reaguojant į tą ypač didelių kainų šoką, kurį patyrėme rugpjūtį. Visų pirma tai pajautė verslai, nes jie moka kainą, kuri tiesiogiai susieta su biržos kaina. Gyventojai dar moka kitokią kainą, tačiau manau, kad jie emociškai sureagavo, o verslai – ne tik emociškai, bet ir finansiškai tai pajuto labai stipriai“, – BNS sakė D.Misiūnas.
„Tikrai ne iš vieno verslo girdėjau, kad apie 20, net iki 30 proc. sumažino savo suvartojimą. Jeigu tą perskaičiuosime į bendrą efektą, tai labai gali būti, kad tie 9 proc. nuo praėjusių metų (vidutinio momentinio elektros vartojimo sumažėjimas rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – BNS) labai stipriai susiję su sąmoningu tiek didžiųjų, tiek mažesniųjų verslų taupymu“, – kalbėjo specialistas.
Tiek D.Misiūnas, tiek Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys neatmetė, kad sumažėjusį vartojimą iš dalies lėmė kai kurių įmonių sprendimas stabdyti veiklą.
„Aš jau nekalbu apie tokius gigantus kaip „Achema“, bet dalis mažo verslo taip pat sustabdė veiklą“, – BNS teigė jis.
Anot ekspertų, mažiausią per pastaruosius penkerius metus rugsėjo elektros suvartojimą lėmė ir didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – elektra, gyventojų pasigaminta iš saulės, neatsispindi jos suvartojimo rodikliuose.
„Daugėja gaminančių vartotojų ir to, ką jie suvartoja, bendroje elektros vartojimo taupyklėje nesimato. Didžiojoje apskaitoje jų nesimato ir atrodo, kad mažai vartoja“, – teigė V.Poderys.
„Jeigu žmogus arba įmonė yra įsirengę savo saulės jėgainę, jos momentinis pagamintas elektros kiekis iš karto uždengia suvartojimą. Tuo momentu, kai ji gamina tiek, kiek ji suvartoja, ta dalis išsiima iš bendro suvartojimo. Šiandien vartotojas, turėdamas saulės jėgainę, jeigu ji tuo metu gamina, į bendrą vartojimo katilą tos dalies neįdeda“, – aiškino D.Misiūnas.
Vartojimas toliau mažės
Pašnekovai teigė, jog elektros vartojimas ateityje, palyginti su ankstesniais metais, toliau turėtų mažėti.
„Sezoniškumas, aišku, turi įtakos, spalį vartojimas turėtų šiek tiek augti dėl elementarių sezoninių dalykų. Bet, lyginant su praėjusiais metais, aš prognozuoju, kad vartojimas bus mažesnis“, – teigė D.Misiūnas.
Pasak jo, elektros vartojimas gali mažėti ir vis daugiau įmonių stabdant veiklą bei dėl galimos recesijos.
„Tos įmonės, kurios rugsėjį dar nepradėjo taupyti, dabar jau tikrai ieško būdų. Antras dalykas, mes turbūt matysime daugiau tų, kurie ne tik taupo, bet ir atsisako veiklos, laikinai ją stabdo. Manau, kad tų stabdymų pikas dar nebus pasiektas spalio mėnesį – jis turbūt bus pasiektas kažkuriuo metu kitais metais, kuomet jau tikrai pamatysime prognozuojamą recesiją. Tada tas vartojimas gali dar ženkliau sumažėti“, – BNS kalbėjo D.Misiūnas.
Be šių priežasčių, pasak V.Poderio, vartojimą ateityje mažins ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.
„Kainų augimas savaime skatina taupyti, o gaminančių vartotojų gausa taip pat tik didės. Jeigu recesija tikrai prasidės, tai irgi reiškia tą patį – verslas ribos savo apimtis, o kai kurie mažiukai netgi išeis iš rinkos“, – teigė LEA vadovas.
„Litgrid“ šią savaitę pranešė, kad vidutinis momentinis elektros suvartojimas rugsėjį siekė 1245 megavatus (MW) ir buvo 6 proc. mažesnis nei pastarųjų ketverių metų rugsėjo vidurkis (1320 MW). Tai taip pat buvo mažiausias šio mėnesio vidutinis momentinis suvartojimas per pastaruosius penkerius metus.
Elektros suvartojimas Lietuvoje rugsėjį siekė 870 gigavatvalandžių (GWh) ir, palyginti su rugpjūčiu (970 GWh), mažėjo 10,3 proc.
