„Tokios išlaidos 2023 m. sudarys 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2017–2021 m. vidutiniškai sudarydavo 0,9 proc. BVP. Kylant palūkanų normoms finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, įvertino Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pateikė Seimui savo išvadą.
Fiskalinė institucija, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, projektuoja, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus artimas biudžeto projekte nurodytam ir sudarys 4,9 proc. BVP. Tačiau pabrėžia, kad dėl kylančių rizikų jis gali būti ir didesnis.
„Pavyzdžiui, kai kurios 2023 m. biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės yra planuojamos 2023 m. pirmajam pusmečiui. Kyla rizika dėl galimo jų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Be to, geopolitinė įtampa regione ir jos aštrėjimas gali lemti didesnį išlaidų poreikį krašto gynybai ir saugumui. Pasikeitus ekonominei aplinkai, ūkio raida galėtų būti vangesnė, o tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas“, – rašoma pranešime.
Vyraujant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas.
Kadangi kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad, augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, ateityje būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo.
LB: biudžetas nekelia rizikos pasitikėjimu finansų sistema
Biudžeto projektas nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu, rašoma Lietuvos banko pranešime. Suplanuoti rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje.
Numatytų rodiklių poveikis kainų raidai: 1) gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto; 2) jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis 2023 m. infliacijai bus mažinantis.
Planuojamas elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas yra platus, todėl fiskaline prasme brangus ir socialiai mažai teisingas. Dėl to Lietuvos bankas siūlo svarstyti priemones, kurios kompensavimo mechanizmą padarytų tikslesnį ir socialiai teisingesnį. Didėjančios energijos kainos keičia vartotojų paskatas vartoti, o elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimas, priešingai, mažina paskatas imtis energijos taupymo arba efektyvesnio jos naudojimo priemonių.
Todėl suplanuotas kompensacijų mechnizmas galėtų būti papildytas taip, kad sudarytų sąlygas kompensuoti tik minimalaus poreikio neviršijančio elektros bei dujų suvartojimo sąskaitos padidėjimą, o už nustatytą minimalų suvartojamą kiekį viršijantį suvartojimą būtų mokama visa kaina. Tai būtų panašus modelis, kuris taikomas geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų atveju.
