„Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Parengtas paramos paketas yra Vokietijos atsakas, skirtas užtikrinti, „kad jos piliečiams nereikės bijoti dėl sąskaitų“, kalbėjo O. Scholzas, neatsisakęs paramos planų nepaisydamas partnerių iš Europos kritikos.
Vokietijos įmonės taip pat ragino suteikti joms pagalbos, didžiausiai Europos ekonomikai artėjant prie recesijos ir infliacijai peržengus 10 proc. ribą.
Plane numatoma, kad tam tikrai namų ūkių ir įmonių tipinio vartojimo procentinei daliai bus taikomos žemesnės nei rinkos kainos.
Pagal planą, dėl kurio susitarė federalinė vyriausybė ir regiono vadovai, dujų sektoriuje ši viršutinė riba jau nuo kitų metų sausio 1 dienos bus taikoma 25 tūkst. didžiausių įmonių bei beveik 2 tūkst. ligoninių ir mokyklų.
Tuo tarpu namų ūkiams ir smulkesnėms įmonėms gali tekti palaukti vėliausiai iki kovo 1 dienos, kol įsigalios kainų stabdis.
Remiantis dokumentu, politikos formuotojai „sieks“ lengvatą taikyti atgaline data nuo 2023 metų vasario mėnesio.
Panaši viršutinė kainų riba bus taikoma ir elektrai nuo 2023 metų sausio mėnesio, o priemonės galios iki 2024 metų balandžio pabaigos.
Nors viršutinė riba smulkesniems vartotojams įsigalios tik vėliau, vyriausybė prisidės prie jų sąskaitų už šildymą apmokėjimą jau gruodį.
Namų ūkiams dujų kilovatvalandės kaina bus ribojama iki 12 centų, o kaina bus taikoma iki 80 proc. įprasto suvartojimo.
Šiuo metu namų ūkiai moka po 18,6 cento, rodo kainų palyginimo svetainė „Check 24“.
Apibendrinant, paramos priemonės vieno asmens namų ūkiui, kurio įprastas dujų suvartojimas siekia 5 tūkst. kilovatvalandžių, per metus galės sutaupyti apie 264 eurus, skaičiuoja svetainė.
