Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai, sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc. tarifas maitinimui, sportui ir atlikėjams būtų pratęstas pusmečiui – iki 2023 metų liepos, kaip siūlė premjerė Ingrida Šimonytė.
I. Šimonytės pataisas palaikė visa valdančioji koalicija, išskyrus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską – jis balsavo prieš premjerės pasiūlytą PVM lengvatų variantą. Tuo metu opozicija buvo nepatenkinta, kad nebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį ryte renkasi į neeilinį posėdį, kur dar kartą svarstys tris Laisvės frakcijos, „valstiečių“ ir „darbiečių“ inicijuojamus siūlymus dėl 9 proc. PVM lengvatų.
Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės frakcija maitinimo verslui lengvatinį PVM siūlo taikyti dar vienerius metus – iki 2023 metų pabaigos. Tai, I. Šimonytės skaičiavimais, biudžetui per metus kainuotų 100 mln. eurų.
Opoziciniai „valstiečiai“ siūlo maitinimo įmonėms šį tarifą taikyti neterminuotai.
Tuo metu „darbiečiai“ siekia, kad iki kitų metų pabaigos 9 proc. PVM tarifas galiotų ir maitinimo verslui, ir atlikėjams, ir sporto renginių bei sporto klubų lankymui.
Be to, Seimas lapkričio 17-ąją preliminariai pritarė siūlymui neterminuotai 9 proc. PVM taikyti apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams bei 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Finansų ministrės Gintarės Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad 2023-ųjų biudžetas sprendžia geopolitinės įtampos, Rusijos manipuliacijų energetikos rinkoje ir dėl to išaugusių energetikos kainų bei bendros infliacijos problemas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen balsavimo išvakarėse BNS teigė, kad kitų metų biudžete išskirtinai daug dėmesio skiriama tiek pajamų didinimui per didesnes neapmokestinamąsias pajamas, tiek išaugusioms kainoms kompensuoti.
„Jis (biudžetas – BNS) ir liberalus, nes nekeliamas nė vienas mokestis, taip pat neįvedami nauji. Taip pat išskirtinis dėl žaliosios linijos ir dėmesio kultūrai. Tai vienas stipresnių biudžetų, net ir vertinant kitus, kur kas ramesnius valstybei metus, be karo ir jo nulemtų energetinių iššūkių“, – BNS teigė ji.
„Palyginti su praėjusiais metais, visoms sritims skiriama daugiau dėmesio. Jį galime vadinti atsakingu“, – pridūrė Seimo vadovė.
Prezidentūra: kritinių pastabų biudžeto projektui neturime
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad Prezidentūra kritinių pastabų kitų metų biudžeto projektui neturi. Pasak jos, ypatingai svarbu tai, kad buvo sutarta nustatyti teisę skolintis iki 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) karinės infrastruktūros projektams Lietuvoje.
„Iš esmės kritinių pastabų mes neturime. Ypatingai svarbus momentas yra kalbant jau apie antrą biudžeto etapą, tai yra dabartinis biudžeto variantas, kuris yra grįžęs iš Vyriausybės. Prezidentas siūlė, kad karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama užtikrinti mūsų NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, jie būtų įgyvendinami tinkamai ir maksimaliu greičiu. Čia buvo sutarta numatyti teisę skolintis iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, jei bus gaunamos viršplaninės pajamos, nepažeidžiamas 4,9 proc. nuo BVP lygis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Pavyko įtikinti tiek Seimo narius, tiek Vyriausybę ir šią nuostatą šiandien matome biudžeto projekte, kuris tikimės, kad bus priimtas“, – pridūrė ji.
I.Segalovičienė aiškina, kad prezidento manymu, šis biudžeto projektas yra rimtas žingsnis į priekį ir į daugumą šalies vadovo siūlymų buvo atsižvelgta jau pirmajame biudžeto projekto variante.
„Prezidentas yra pasisakęs, kad šis biudžeto projektas, kuris buvo pateiktas pirmame svarstymo etape yra rimtas žingsnis į priekį. Į daugumą šalies vadovo siūlymų buvo atsižvelgta jau pirmajame biudžeto projekto variante, tai elektros ir dujų kompensavimas, gyventojų pajamų didinimas, pagalbos verslui paketas“, – sakė prezidento patarėja.
„Seime girdime daug įvairiausių diskusijų ir be jokios abejonės tie pasiūlymai, kurie gimsta Seime, turi būti kartu apsvarstyti tiek su Vyriausybe, tiek tarp Seimo narių ir priimti sprendimai, tai yra demokratinio proceso sudedamoji dalis, biudžeto svarstymo sudedamoji dalis. Šiandien prezidento svarbiausi pasiūlymai, kuriuos jis indikavo prieš biudžeto formavimą yra atliepti ir tai rimtas žingsnis į priekį“, – pridėjo ji.
R. Budbergytė: socialdemokratai nepalaikys biudžeto, nes jis socialiai neteisingas
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina, kad jos atstovaujama frakcija nebalsuos už kitų metų biudžeto projektą, nes jis socialiai neteisingas. Pasak jos, tą lėmė neišgirsti socialdemokratų siūlymai padidinti NPD ir prilyginti jį su MMA.
„Biudžetas yra tikrai vadinamasis išgyvenimo biudžetas. Socialdemokratai tikrai nepalaikys šio biudžeto, nes jis yra socialiai neteisingas, kadangi, nebuvo išgirsti mūsų siūlymai NPD padidinti ir prilyginti MMA“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Budbergytė.
Politikė aiškina, kad reikėtų leisti gauti didesnius pinigus mažas ir net truputį didesnes pajamas gaunantiems žmonėms nors 120-ia eurų, nes tai, kas dabar yra suprojektuota biudžete, atrodo skurdokai.
„Negalime palaikyti biudžeto projekto, nes jame suprojektuotos labai netikslinės horizontalios kompensacijos kompensuoti dujų ir elektros energijos kainas ir tai yra nepriklausomai nuo to, kokį dydį elektros suvartoji ir kokias pajamas turi. Tai neskatina efektyviai naudoti energiją, kurios mums šiandien taip visiems stinga. Turtingi žmonės, kurie iš tiesų elektros energiją švaisto į kairę ir į dešinę, taip pat gaus tas kompensacijas, kurios biudžetui kainuoja labai daug, tuo tarpu iš ten paėmus pinigus, būtų galima nukreipti žmonių pajamų padidinimui, kad jos galėtų pasivyti infliaciją“, – sakė socialdemokratė.
„Šiuo metu tikrai infliacijos nepasivejame, ekonomistai perspėja apie tai, kad infliacija nėra ta, kurią ruošiamės pažaboti, ateinantys du ketvirčiai bus ekonomikos recesija ir dėl to biudžetas yra socialiai neteisingas sustyguotas“, – pridūrė ji.
Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitais metais augs neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, pensijos, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis.
Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.
Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.
Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir NPD, nes didesnes išmokas „suvalgys“ infliacija.
Seimui antradienį bus pateiktas Vyriausybės pirmadienį patikslintas biudžeto projektas, taip pat bus balsuojama dėl naujausių maždaug 600 mln. eurų vertės parlamentarų pasiūlymų, kurių daugumai Ministrų kabinetas nepritarė.
