Iš viso Lietuvai numatyta skirti 2 224 mln. eurų šios ES paramos lėšų. Siekdama gauti finansinę paramą, šalis įsipareigoja įgyvendinti nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir pasiekti 191 rodiklį iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Pirmajam 565 mln. eurų finansiniam įnašui gauti už pasiektus 33 rodiklius mokėjimo prašymas pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d.
Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmeninimu, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga.
20 iš 26 audituotų pirmojo mokėjimo prašymo rodiklių pasiekti pagal ES Tarybos sprendime sutartus įsipareigojimus, tačiau trys iš jų gali neduoti laukto poveikio, įgyvendinant Lietuvai svarbias reformas, susijusias su netaršių transporto priemonių skatinimu, mokesčių sistemos subalansavimu. Likusių šešių audituotų rodiklių pasiekimas dar turėtų būti tobulinamas.
„Siekiant, kad visi rodikliai būtų pasiekti pagal ES Tarybos sprendime sutartus įsipareigojimus ir Lietuva veiksmingai įgyvendintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformas, dar turime įgyvendinti pokyčius darnaus judumo skatinimo, viešojo sektoriaus skaitmeninimo, mokymosi visą gyvenimą, ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo srityse“, – teigia Augustė Purlienė, audito grupės vadovė.
Ministerijų vidaus kontrolės priemonės, turinčios mažinti riziką nepasiekti rodiklių, yra tobulintinos, tačiau, pasak auditorių, šiuos trūkumus kompensuoja specialiai sukurtos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo ir kontrolės sistemos priemonės.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, padidės galimybės įgyvendinti reformų tikslus, orientuotus į darnaus judumo skatinimą, viešojo sektoriaus skaitmeninimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
