Aurelijus Liškauskas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. choreografas
Sprendimo šiuo atveju tikriausiai reikės ieškoti, gal plastikinius pakeis, pavyzdžiui, popieriniai maišeliai. Nežinau, kaip pačios parduotuvės spręs šį klausimą. Silkės į servetėlę juk nesusivyniosi. Manau, iškils daugiau problemų, bus ir kuriozų, ir visokių nuomonių. Naujovės visada sukelia ir gerų, ir blogų emocijų.
Iš tikrųjų tai džiaugiuosi, kad apmokestins plastikinius maišelius – su plastiku reikia kovoti visiems. Kuo mažiau jo bus išmesto kažkur ant žemės, tuo gamtai bus lengviau. Jeigu jo neįmanoma utilizuoti be pasekmių, tai jau geriau, kad jo visai nebūtų.
Pats perku daugkartinius maišelius, o tų plonų plastikinių mano šeima nebenaudoja.
Per savaitę mūsų trupei atneša gal kokius 4 didelius butelius vandens. Nežinau, kiek į juos telpa litrų. Žodžiu, mes vandenį geriame kibirais, bet plastikinių stiklinių atsisakėme. Prieš gerus metus ar pusantrų pradėjome naudoti savo naminius puodelius. Žinoma, kartais tai daryti neįmanoma, kai važiuojame gastrolių, atvykstame į kitus teatrus. Tokiais atvejais savo puodukų nesinešiojame ir iš rieškučių vandens negeriame, bet savo repeticijų salėje plastiko nebenaudojame.
Rasa Bluškė, muitinės pareigūnė
Galvojant apie mus supančią aplinką plastikiniai maišeliai nėra kažkoks nepakeičiamas gėris, be jų žmonės tikrai galėtų išgyventi. Be abejo, juos naudoti patogu, ypač jeigu perki kokias nors birias prekes, pavyzdžiui, uogas. Nenorint pirkti galima turėti savo daugkartinio naudojimo maišelius. Mums, vartotojams, patogiausia būtų, kad pagamintų tokius maišelius, kurie gamtoje suirtų.
Mes stengiamės nebepirkti ir tų didesnių plastikinių maišelių, o neštis savo medžiaginius ar popierinius.
Manyčiau, kad ir vienkartiniai indai, įrankiai, stiklinaitės dabar jau mažiau naudojami. Iš pradžių jie buvo labai populiarūs, nemažai jų būdavo paliekama gamtoje. Mūsų draugų požiūris jau pasikeitė. Mes keliaudami į gamtą vežamės stiklines ar molines lėkštes ir puodelius, kuriuos paskui parsivežame namo. Tiesą pasakius, man net neskanu valgyti iš plastikinių indų, man mielesni popieriniai.
Tikiu, kad jeigu kiekvienas mūsų, iš tų 8 milijardų pasaulyje gyvenančių žmonių sumažintų plastiko naudojimą, tikrai pamatytume pokyčių. Karantinas parodė, kad ten, kur lankėsi mažiau žmonių, gamta atsigavo. Baisu, kai pasiskaitai pranešimus, kiek plastiko randama gyvūnų skrandžiuose, kiek žuvys jo praryja. Neatsisakydami plastikinių dalykų mes ir toliau kenksime gamtai.
Andrius Dobranskis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Neturėtume galvoti apie kokius nors draudimus, patiems reikėtų susivokti, kad plastikinių maišelių parduotuvėse apskritai neturėtų likti. Aš tam pritarčiau.
Man atrodo, kad pasirinktas kelias siekti, jog jų nebeliktų, yra teisingas, juo reikėtų ir eiti. Pats į tuos maišelius niekada nededu produktų, nenaudoju jų jau senokai. Atsivežu vežimėlį ir iškraunu iš karto į bagažinę. Mano manymu, šiame procese plastikinių dalykų tikrai nereikia. Tai tam tikro požiūrio dalykas.
Dovilė Ringis, žurnalistė
Suprantu tą ekologinę idėją – iš tikrųjų per daug naudojame plastiko. Bet gal mes esame truputį sąmoningesni nei žmonės Azijoje, kur pilni vandenynai plaukia tų maišelių. Manau, kad visur kur turėtų būti vadovaujamasi sveiku protu. Sakykime, aš pirksiu riešutus, tai man reikės mokėti už patį maišelį atskirai?
Esu labai praktiška moteris. Jau dabar pradėjau dėti į stalčius tuos mažus maišelius. Turiu tokią atskirą dėžutę. Žinoma, per daug jais neapsikraunu. Nelabai įsigilinau į tą temą, tai galvojau, gal jų iš viso nebebus. Kai tai nutiks, turėsiu jų ir nereikės pirkti papildomai. Ko gero, tai taip pat ekologija, nes taupai.
Kai dingo plastikinės vienkartinės lėkštutės, pasigedau jų. Valgyti iš popierinių lėkštučių su medinėmis šakutėmis... Atrodo, kažkokia nesąmonė – liežuvis braižosi. Kadangi auginu vaikus, tai perku popierinius šiaudelius. Bet palieki ilgiau stiklinėje ir jis ištęžta. Taigi ekologija buityje kartais nebūna patogiausias dalykas.
Tačiau viskas prasideda nuo smulkmenų. Gal po kurio laiko turėsime plastiko nenaudojimo tradiciją, gal ją perduosime savo vaikams. Bet manau, tai labai ilgas procesas. Kad pasikeistų įpročiai, kažin ar užtenka penkerių metų.
Negalėčiau pasakyti, kad būčiau pamišusi dėl ekologijos, nors namuose šiukšles kartais rūšiuoju. Ne visada būna aišku, kur kokią reikia dėti, pavyzdžiui, tetrapaką – popierius tai ar plastikas?
Viktoras Kavolis, Girulių seniūnaitis
Dabar geriausia būtų pasiimti visą maišelių ruloną ir pasidėti kitiems kartams (juokiasi). Kalbant rimtai, kažkuri valstybė, įvedusi tokią taisyklę, sutaupė labai didelį kiekį plastiko. Manau, to link reikia eiti.
Aš pritariu tokioms priemonėms, reikia toje srityje judėti į priekį. Pats rūšiuoju jau daug metų ir plastiką visada dedu atskirai.
Reikės pagalvoti, kaip be tų maišelių reikės išsiversti. Gal iš namų atsinešti? Žmonės jų netaupo. Tie, kurie šiukšlių nerūšiuoja, meta bet kur, į bendrus konteinerius, elgiasi gana neatsakingai. O kai reikės mokėti pinigus, jau kitaip galvos. O kam 5 centai bus dideli pinigai, pasiims daugkartinius maišelius iš namų.
Ingrida Mockutė-Pocienė, fotografė
Jau kuris laikas, kai nueinu į parduotuvę, nebepakuoju atskirai agurkų, pomidorų, tiesiog viską kartu dedu į savo drobinį maišelį. Juk mes tas daržoves namuose vis tiek plauname. Kiti perpila ir su verdančiu vandeniu.
Man atrodo, kad gerai, jog tuos maišelius apmokestins. Ir taip to plastiko per daug. Visi esame įpareigoti rūšiuoti. Turime tris šiukšlines. Plastikui skirta tuojau pat prisipildo, nes pilna tų maišelių. Jeigu jie bus apmokestinti, gal žmogus nemes į šiukšlinę, gal panaudos dar kažkam namuose susidėti. Jis vertina tai, už ką sumoka.
Viskas prasideda nuo pačių žmonių sąmoningumo. Kai kurie jų turi savo puodelius, iš kurių geria viešose vietose, prašo nepilti gėrimo į plastmasinį.
Mano vaikai ir aš eidami gatvėje ar būdami kieme, jeigu matome besimėtančias šiukšles, o juo labiau plastikines, kurios nesuyra, surenkame. Ir parkas mūsų, ir daugiabutis mūsų – viskas mūsų.
Manau, kad žmonių sąmoningumas keičiasi. Per 10 metų pastebėjau, kaip pasikeitė mikrorajonai, nes būdavo daug daugiau šiukšlių. Turiu vilties, kad jaunoji karta, kuri dabar auga, bus dar tvarkingesnė negu mes. Mano mažasis, kuriam 9 metai, renka šiukšles net jeigu ir neturi kur jų dėti, nes matė tai darant.
