Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.
Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.
Darbo partijos frakcijai priklausantis Artūras Skardžius teigė matantis „didelį išlaidavimą“, o Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apgailestavo, kad daugiausia pajamų gaus tik Palangos savivaldybė.
Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad antrasis jūros parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje.
Antrasis jūros vėjo parkas padidintų vietinę elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio. Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo elektrinių statybai iki 1,4 GW galios.
Gautas vystymo mokestis, kurį sumokėtų jūrinio vėjo parko vystytojai, leistų kompensuoti valstybės patirtas papildomas išlaidas skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektros energiją.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos.
