Tą reglamentuojančias Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas trijuose balsavimuose palaikė virš 110 parlamentarų, prieštaravusių nebuvo, keli Seimo nariai susilaikė.
Jose nurodyta, kad pradėti elektros tiekimo veiklą norintys asmenys privalės būti susiplanavę, kaip valdys rizikas, taip pat – turėti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
Dar tiekėjai kiekvieną mėnesį turės informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) apie tai, kaip jiems sekasi vykdyti įsipareigojimus klientams, o kas ketvirtį pateikti duomenis, kad reguliuotojas įvertintų, ar tiekėjas yra mokus.
VERT taip pat galės surinkti aktualią informaciją tinkamai jų priežiūrai užtikrinti, o buitiniams vartotojams iš dalies būtų kompensuojami nuostoliai, jei tiekėjas nebegalėtų teikti paslaugų.
Tam įstatyme apibrėžtas prievolių užtikrinimo dydis, kuris siektų 7 proc. nuo tiekėjų visų paskutinių 3 mėn. veiklos pajamų sumos.
Tuo metu garantinio tiekimo koeficientas buitniams vartotojams bus sumažinamas nuo 1,25 iki 1,15. Įtvirtinus šią pataisą, garantinis elektros tiekimas už ankstesnio mėnesio elektros kainos biržoje vidurkį bus brangesnis nebe 25, o 15 proc.
Jomis taip pat norima reglamentuoti elektros tinklų operatorių atsakomybę sutrikus elektros tiekimui, vartotojų teisę į kompensaciją, operatoriams neatkūrus teikimo per nustatytą terminą.
Šiems Energetikos ministerijos inicijuotiems pokyčiams priekaištų turėjo smulkiųjų privataus kapitalo elektros tiekėjų atstovai, teigę, jog priėmus pakeitimus, kuriose vienoda atsakomybė numatoma visiems elektros tiekėjams, kyla rizika, kad smulkiosioms įmonėms bus sunkiau išsilaikyti Baltijos šalių valstybės kapitalo tiekėjų („Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“) dominuojamoje rinkoje.
Skubos tvarka svarstytas pataisas norima priimti siekiant išvengti rugpjūtį kilusios situacijos, kuomet antras didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė nebeišgalintis vykdyti įsipareigojimų savo klientams ir nutraukė veiklą.
