Šiemet Klaipėdos uosto krova krito penktadaliu, sako Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija.
Iš viso per metus uoste perkrauta per 36 mln. tonų krovinių, tai – 9 mln. tonų mažiau nei pernai.
Nors skaičiai nedžiugina, padėtis stabilizuota, sako asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
„Krovinių skaičiaus kritimas nėra toks drastiškas, tai sudaro apie 20 proc.
Pagalvojus, tai gal ir blogas rezultatas, bet įvertinus tuos rezultatus, kuriuos galėjome turėti, pavyzdžiui, apie 12–13 mln. tonų kritimą, tai 9 mln. tonų dar yra gana geras rezultatas.
Tikimės, kad padėtis stabilizavosi ir didesnių kritimų Klaipėdos uostas nepatirs“, – komentavo jis.
Iš pradžių galvota, kad geopolitinis neapibrėžtumas stipriai paveiks Klaipėdos uosto industriją, krovos apimtis, nes prasidėjęs karas Ukrainoje ir įsisukusi sankcijų karuselė paveikė krovinių srautus, su kuriais dirba uostas. Tad buvo nusiteikta pesimistiškai ir galvota, kad krovos apimtys Klaipėdos uoste kris maždaug 40 proc.
O nutiko taip, kad uždraudus baltarusiškų trašų transportavimą per Klaipėdos uostą birių krovinių krova smuko 55 proc., bet eksportas uoste išaugo.
„Šitas netektis pavyko kompensuoti, pritraukėme naujus srautus iš Centrinės Azijos, kroviniai per Klaipėdą pradėjo keliauti iš Kazachstano, Uzbekistano“, – vardijo asociacijos prezidentas.
Šiemet uoste fiksuotas istorinis įvykis – pagal konteinerių krovą uostas įstos į milijonierių klubą.
„Klaipėda turime 1 mln. TEU. Tokiu rezultatu gali pasigirti nedaugelis. Iš artimiausių kaimynų tik Gdansko uostas yra perkrovęs daugiau nei 1 mln. TEU“, – pasidžiaugė V.Šileika.
Asociacijos prezidentas pastebi, kad pervežimo geležinkeliais apimtys vis po truputį mažėja, tačiau daugelis krovinių perkeliami į laivus, tad uosto importas augo.
„Mes buvome daugiau eksportuojantis uostas, o dabar tampame ir importuojančiu“, – pareiškė jis.
Pasak asociacijos, kitų metų krovos rezultatai priklausys nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje, infliacijos ir bendro ekonomikos augimo.
