„ (...) Šiemet ekonomika augs sparčiau nei manėme rudenį – 2,4 proc. Ateinančiais metais augimo tempas, prastėjant išorės aplinkai, bus lėtesnis, tačiau išliks teigiamas. Prie to prisideda ir su 2023 m. biudžetu priimti sprendimai, palaikant gyventojų perkamąją galią bei amortizuojant energijos kainų šoko poveikį tiek namų ūkiams, tiek ir verslams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – (...) Vidutinė metinė infliacija, pasiekusi 18,9 proc. šiemet, 2023 metais, tikimasi, grįš į vienženklę teritoriją ir sulėtės iki 9,4 proc. – žinoma, jei nematysime naujų šokų energijos ir žaliavų rinkose“.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog 2022 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,4 proc., kitais metais – 0,7 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. per metus.
Nedarbo lygis, praėjusiais metais siekęs 7,1 proc., sumažės iki 5,9 proc., o užimtų gyventojų skaičius padidės 4,3 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičius reikšmingai viršijo priešpandemį lygį (1,38 mln. 2019 m.) ir pasiekė 1,45 mln. Projektuojama, jog lėtėjant ūkio augimui užimtų gyventojų skaičius ateinančiais metais sumažės 0,7 proc., o nedarbo lygis pasieks 7 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui, mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,5 proc, pažymima pranešime.
Šiemet vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą skatins stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa, jų trūkumas, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, reikšmingai padidinta (13,7 proc. iki 730 Eur) minimali mėnesinė alga (MMA).
Ateinančiais metais esminiai VDU augimą skatinantys veiksniai išliks tokie patys kaip ir 2022 metais, tačiau lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės. Numatoma, jog šiemet DU augimo tempas šalyje sieks 13 proc., o 2023 metais – 9,1 proc.
Vidutinė metinė infliacija šiais metais sudarys 18,9 proc., o 2023 metais infliacijos tempas sulėtės iki 9,4 proc. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc. Vidutiniu laikotarpiu esminiai infliacijos rizikos veiksniais išliks karo Ukrainoje eigos ir pasekmių neapibrėžtumas, dujų ir elektros energijos, naftos kainų raida.
Nors šiemet dėl sparčiai augančių kainų mažėja namų ūkių perkamoji galia – gyventojų pajamos toliau auga, didėja VDU, MMA, NPD, senatvės, šalpos ir valstybinės pensijos. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet galėtų augti 1,4 proc., 2023 metais, kainoms augant sparčiau nei VDU, namų ūkių vartojimo išlaidos augs vangiai ir sieks 0,8 proc.
Likusiais vidutinio laikotarpio metais nuslopus infliacijai, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos (2024–2025 metais) galėtų augti po 3,4 proc. per metus, rašoma pranešime.
Numatoma, kad investicinis procesas šalyje artimiausius porą metų bus prislopintas. Išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui augs daugiau lėčiau nei pernai – 2,1 proc. (2021 metais augimo tempas siekė 7,8 proc.), 2023 metais – 3 proc., o išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2023–2025 metais vidutiniškai per metus galėtų būti 5,4 proc. didesnės.
Scenarijuje numatoma, jog 2022 metais prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc., įvertinus susiformavusias prekių ir paslaugų eksporto tendencijas, pasikeitusias technines prielaidas dėl išorės aplinkos.
2023 metais prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas sulėtės iki 0,7 proc., nes užsienio prekybą neigiamai veiks prislopusi paklausa ir išliekanti geopolitinė įtampa. Tačiau vėlesniais metais Lietuvos eksportuotojams pavykus prisitaikyti prie rinkose vykstančių pokyčių bei kiek padidėjus aktyvumui išorės aplinkoje – galėtų augti po 3,7 proc. per metus, rašoma pranešime.
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 metais gali būti mažiausiai apie 1 procentiniu punktu mažesnis, o infliacija – apie 3 procentiniais punktais didesnė.
