„Į EK nėra kreiptasi pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
Rugsėjį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.
Šiame ES reglamente taip pat numatoma, kad nuo elektros importo priklausomos valstybės iki gruodžio 1 d. turi sutarti su pagrindinėmis eksportuotojomis dėl šių perteklinių pajamų pasidalinimo. Ši išlyga Bendrijoje aktuali tik Lietuvai, kuri tariasi su Švedija, bei Liuksemburgui, besiderančiam su Vokietija.
Gruodžio pradžioje energetikos viceministras Albinas Zananavičius sakė, kad dvišalės derybos, išsprendus „nemažai techninių klausimų“, pažengusios į priekį, tačiau valstybėms sunku sutarti dėl elektrą eksportuojančios šalies apibrėžties.
Tuomet jis kalbėjo, jog bus kreiptasi į EK, jei šalims nepavyks susitarti iki gruodžio vidurio. Kad Komisijos tarpininkavimo bus prašoma, Energetikos ministerija praėjusį trečiadienį pirmajam patvirtino naujienų portalui „Delfi“.
Šią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė paragino siekti susitarimo be EK tarpininkavimo.
