„Ėmėmės naujų veiklų: šiemet pradėjome išgabenti iš kiemų nebenaudojamus automobilius, pasirašėme pirmąją šalyje sutartį dėl 10 elektrinių autobusų veiklos nuomos, laimėjome konkursą elektriniais katamaranais plukdyti keleivius Danės upe, valome miesto gatves“, – vardina šių metų įvykius Klaipėdos autobusų parko vadovas Vaidas Ramanauskas.
Kitais metais Klaipėdos autobusų parkas planuoja keisti pavadinimą, nes dabartinis nebeatitinka visų vykdomų veiklų.
2023 metais mieste praktiškai nebeliks bendrovės dyzelinu varomų autobusų, bus švaresnis oras, mažiau triukšmo gatvėse.
„Pavasarį pakviesime klaipėdiečius keliauti Danės upe elektriniais katamaranais. Tikiuosi, tai bus ne tik pramoga, o ir patogi, ekologiška, kasdien klaipėdiečių naudojama nauja viešojo transporto priemonė“, – sako V. Ramanauskas.
Anot jo, Minijos-Pilies-Naujojo Uosto gatvėse turėtų pradėti veikti vadinamosios žaliosios bangos principas. Kelionės per miestą taps sklandesnės ir saugesnės.
Krizė – proga galvoti
„Galbūt nuskambės ir banaliai, krizės visada sudaro sąlygas atsibusti ir galvoti, kaip pakeisti savo kryptis. Matyt, kažkada šis laikotarpis bus vertinamas kaip toks, kuomet tranzitas Rytai-Vakarai pasikeitė į tranzitą Šiaurė-Pietūs“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas.
Anot BNS, uosto vadovas akcentavo, jog nereikėtų atmesti ir rytinės krovinių pervežimo krypties – ji lieka lūkesčiuose. Pasikeitus situacijai krovinių srautai turės judėti ne tik iš Ukrainos, bet ir į ją. Galbūt politinė situacija kažkada pasikeis ir Baltarusijoje. Taigi, turima infrastruktūra į Rytus irgi kažkada turės būti panaudota.
„Tikimės, kad besibaigiantys metai uostui yra dugno metai, nuo kurių skaičiai vėl pradės augti. Kitais metais planuojame netrukdomai pabaigti anksčiau suplanuotus projektus. Tai turėtų vėl būti augimo, investavimo metai“, – sakė A. Latakas.
Investicijos didėjo
„Metus drąsiai būtų galima pavadinti iššūkių ir išbandymų metais. Šiemet beveik 10 milijonų eurų investavome į vandens kokybę, naujų tinklų tiesimą ar rekonstrukciją. Vienas didžiausių ir reikšmingiausių darbų – paviršinių nuotekų tinklų perdavimas mūsų įmonei. Šis svarbus Klaipėdos miesto tarybos sprendimas įgalino mus planuotis investicijas ir darbus gerinant paviršinių nuotekų tinklus bei sprendžiant potvynių problemas mieste“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Anot jo, netrukus bus užbaigtas didžiausių Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų baseinų hidraulinis modeliavimas, kuri nubrėš pagrindines kryptis ir galimus veiksmus, kaip sumažinti užliejamas teritorijas liūčių metu.
Žvelgiant į geopolitinę situaciją, didelį žingsnį „Klaipėdos vanduo“ žengė užtikrinant strateginių objektų fizinę saugą bei siekiant visiško energetinio nepriklausomumo.
Įrengtos pirmosios saulės baterijos ir jau kitais metais planuojama įrengti 3,2 MW saulės elektrinių parką Gargžduose.
„Naujus metus pasitinkame keldami sau dar didesnę paslaugų kokybės kartelę ir kiekvienam miestiečiui linkime įkvepiančių, veržlių ir, svarbiausia, taikių metų“, – linki B. Jonikas.
Dėmesys tvarumui
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovė Roma Budrienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet darbų nuveikta išties daug.
Pastatyta ir pradėta naudoti 3-oji Dumpių sąvartyno sekcija. Dvi, užpildytos, jau paruoštos rekultivacijai. Sukrautas ir jau nebeeksploatuojamas sąvartyno kaupas ir jo šlaitai bus apkloti stabilizuojančia danga. Pabaigus rekultivaciją į aplinką pateks dar mažiau kvapų.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rugpjūtį Dumpių regioniniame sąvartyne atliko kvapų koncentracijos matavimus.
Tyrimai parodė, kad sklindantys kvapai yra mažesnės koncentracijos, nei gali užuosti žmogus.
Klaipėdoje jau pabaigtas požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo I etapas. 266 naujos aikštelės tikrai pagerino estetinį vaizdą Klaipėdoje ir visiems sudaro sąlygas patogiau rūšiuoti atliekas.
Nauja infrastruktūra jau duoda vaisių – į sąvartyną atvežama vis mažiau komunalinių atliekų. Šiemet jų kiekis sumažėjo dar apie 5 proc. Tai rodo, jog daugiau antrinių žaliavų yra išrūšiuojama.
„Vyksta pasiruošimas didžiausiam kitų metų įvykiui – maisto atliekų rūšiavimui. Tai bus privalu nuo 2024 m. sausio“, – pažymi R. Budrienė.
Anot jos, kitąmet KRATC elektrą pasigamins iš Glaudėnų sąvartyne susidarančių pūvančių atliekų dujų. Bus plečiamas dujų gavybos laukas ir Dumpių regioniniame sąvartyne. Papildomos saulės elektrinių sekcijos bus įrengtos didžiųjų atliekų aikštelėse. Planuojama nauja saulės fotovoltinė elektrinė šalia uždaryto Glaudėnų sąvartyno.
Jubiliejiniai metai
2022-ieji Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ buvo jubiliejiniai – 1992 metais įkurta pirmoji privati Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonė minėjo 30 metų veiklos sukaktį.
„Šiemet teko įdėti daug pastangų bei priimti nestandartinių sprendimų. Jų dėka tam tikra dalimi pavyko perorientuoti veiklą, atrasti naujų partnerių, pasiūlyti papildomų paslaugų, prisidėti prie Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto. Visa tai leido išsaugoti darbo vietas, rasti būdų motyvuoti darbuotojus didinant jų darbo užmokestį ir pan.“, – metus apibendrina „Begos“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius.
Anot jo, šiuos metus „Bega“ užbaigė tradiciniu darbuotojams ir jų šeimų nariams skirtu šventiniu vakaru Klaipėdos dramos teatre.
Į kitus metus kompanija žvelgia konkrečiai žinodama, ką darys ir kokius projektus įgyvendins, kad įmonės veikla ir pajėgumai dar labiau būtų pritaikyti prie esamos situacijos logistinių, pasaulinės prekybos, maisto tiekimo grandinės poreikių.
Planuoja rekonstrukciją
„Vasarą įvyko 2 įmonių sujungimas – neliko bendrovės „Senasis turgus“. Įvyko pokyčių ir veiklos administravimo srityje – sudarytos ilgalaikės sutartys su prekybininkais. Naujajame turguje daugelis prekybininkų jau leidžia atsiskaityti už pirkinius banko kortele“, – sako UAB „Naujasis turgus“ direktorius Viačeslavas Karmanovas.
Jis džiaugiasi, kad abu turgūs dirba sėkmingai. Naujajame turguje atliktas mėsos gaminių halės remontas, čia perkelti ir prekiaujantys žuvimis. Atnaujintas ne tik paviljono vidus, bet ir šaldymo vitrinos, šaldytuvai, kurie atitinka šiuolaikinius estetikos ir energijos taupymo standartus.
Senasis turgus šiemet šventė 300 metų turgavietės paminėjimo šventę. Turgavietės aikštėje įvyko du meno festivaliai, turgaus halės erdves kūrėjai atrado vizualinio meno parodoms.
„Tuo labai džiaugiamės ir norėtume, kad jų vis daugėtų. Tęsiame edukacijas jaunimui – vyksta pamokėlės mokiniams mokant verslumo, supažindinant su prekybininko profesija“, – sako V. Karmanovas.
Anot jo, per Kalėdas, Naujuosius metus yra pats darbo karštymetis. Kitais metais tęsis pasiruošimas atsinaujinimui – dėliojami planai Senojo turgaus rekonstrukcijai.
Taupoma energija
„Šie metai rekordiniai pagal naujų klientų skaičių – norinčiųjų prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos itin daug, ir tai džiugina“, – sako Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Anot jo, pasiekimu galima laikyti ir tai, kad Europoje kilusios energetinės krizės metu „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina visus metus išlieka mažesnė už šalies vidurkį ir viena mažiausių tarp didmiesčių. Tiekiama šiluma – švari energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, atitinkanti A++ pastatų energetinio efektyvumo kriterijus.
„Šiemet vėl investavome į gamybos tobulinimą, paleidome dūmų kondensacinį ekonomaizerį, mažiau šilumos išgariname per kaminą, mažiname vizualinę taršą, taupome energiją, o sykiu ir kurą, bei mažiname oro taršą“, – akcentuoja A. Katinas.
Įmonė įrengė naują modernų šilumos tiekimo sistemos valdymo centrą. Įdiegta įranga leidžia specialistams tiksliau nustatyti parametrus, mažinti energijos nuostolius ir taip taupyti šilumos energiją bei visų klientų išlaidas šildymui.
Žengtas dar vienas žingsnis atveriant miestui teritoriją prie Danės upės, kur įsikūręs AB „Klaipėdos energija“ gamybos padalinys.
Kaip ir numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės 2022–2024 m. strateginiame veiklos plane, bendrovės teritorija išskaidyta, įregistruoti keturi atskiri žemės sklypai, ateityje juose bus galima vykdyti komercines, rekreacines veiklas.
Metų pabaigoje pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kur įteisinta dar daugiau darbuotojams palankių priemonių.
Laimi vikrūs
„Besibaigiantys metai buvo tarsi nuolatinis virsmas, jie įsimins kaip išskirtinai pilni iššūkių. Laukti ir būti konservatyviam yra labai pavojinga strategija. Kaip tik laimi tie, kurie yra vikrūs, greitai prisitaiko prie kintančios situacijos. Tai ir darėme visus šiuos metus“, – sakė Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot jo, šiemet įmonė investavo daugiau nei 11,9 mln. eurų: gerino terminalo infrastruktūrą, įsigijo naujos, aplinkai draugiškos krovos technikos, atšventė įkurtuves naujose buitinėse patalpose, skirtose darbuotojams.
„Pirmieji iš jūrų uosto įmonių sudarėme bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru dėl partnerystės organizuojant profesines dienas terminaluose ir įveiklinant jaunuolius konkrečiose profesijose“, – sako V. Šileika.
Anot jo, įmonė įsteigė vadovų akademiją, kurioje darbuotojai visus metus didino savo kompetencijas. Kitais metais Konteinerių terminale bus užbaigtas jau pradėtas automatizuotų vartų projektas.
„Iššūkiuose stengiamės pamatyti naujas galimybes. Pasaulis dinamiškas, todėl negalime žvalgytis atgal ar stovėti vietoje – privalome žvelgti į priekį ir planuotis optimistines perspektyvas“, – ryžtingu nusiteikimu dalinasi V. Šileika.
„Šiemet netenkant tokių krovinių srautų, kurie ateidavo iš Rytų, tai dideli praradimai ir mūsų kompanijai, ir visai uosto veiklai. Bet manau, kad kitais metais pasirodys atsigavimo ženklų, pakils sparnai. Sakoma, kad viltis yra „durnių“ motina, bet reikia tikėti. Jeigu netiki, tai visai nėra tikslo dirbti“, – BNS sakė „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas.
Keleiviai sugrįžo
Anot Andriaus Samuilovo, „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovo, šiais metais keleiviai sugrįžo į autobusus ir maršrutinius taksi.
„Po dvejų pandeminių metų kelionės viešuoju transportu grįžo“, – džiaugiasi A. Samuilovas.
Anot jo, daugiau nei prognozuota pasiteisino lengvatinio metinio bilieto senjorams įvedimas. Senjorai sudaro apie septintadalį viso keleivių srauto.
Siekiama, kad viešasis transportas būtų patogus visiems keleiviams. Reaguojama į keleivių poreikius, derinami autobusų tvarkaraščiai.
„Dirbame, kitų metų pradžioje turėtume paskelbti apie naujienas keleiviams“, – intriguoja A. Samuilovas.
Jis tikisi, kad kitais metais keleivių, pasirinkusių keliones viešuoju transportu, dar labiau daugės, o keleivių pervežimo įmonėms nestigs vairuotojų.
