Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, šiais metais kur kas ryškiau nei praėjusiais turėtų pasimatyti, kokiai daliai vežėjų pavyko ir galimai pavyks prisitaikyti prie MP reikalavimų.
Tačiau, ar atsirandančios naujovės nulems ir kai kurių šalies transporto įmonių likimą, ženkliai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks rasti logiškų ir situaciją palengvinančių sprendimų valstybės viduje – kiek vieningai sprendimų imsis vežėjų bei atsakingų valdžios institucijų atstovai.
„Kaip žinia, sėkmingam MP reikalavimų įgyvendinimui transporto įmonėms reikia nemažai papildomų investicijų. O kaip gali investuoti, jeigu dar tik ieškai būdų, ką padaryti, kad dirbtum pelningai? Tad jeigu norime, kad kuo daugiau vežėjų turėtų galimybių skirti investicijų MP reikalavimų išpildymui, bei kuo mažiau „nuplaukinėtų“ į užsienio šalis vien dėl to, kad ten geresnės sąlygos ir lengviau prie MP prisitaikyti, pirmiausia turime imtis veiksmų pačioje Lietuvoje. Jeigu sąlygos dirbti pelningai bus sudarytos, tuomet ir rizikos vertinimo kontrolė niekam nebebus baisi“, – teigia Z.Buivydas.
Veiksmų „savame darže“ svarbą pabrėžia ir „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas, kuris akcentuoja, kad jeigu pradėsime nuo savęs, tuomet ir ES esantys reikalavimai taps lengviau įgyvendinami, o įmonėms nereiks baimintis dėl to, kad gali tekti pasitraukti iš rinkos.
„Jeigu jau MP reikalavimų pakeisti negalima, tuomet 2023-aisiais privalome bent jau labiau pasistengti priimti tinkamus sprendimus valstybės viduje“, – sako V.Bučinskas.
Pasak jo, apie priemones, galinčias palengvinti transporto sektoriuje veikiančių įmonių naštą, kalbėta daugybę kartų, bet jos ir toliau lygiai taip pat išlieka aktualios.
„Vienas iš paprasčiausių būdų palengvinti situaciją ir leisti transporto įmonėms veikti pelningiau būtų vairuotojų įdarbinimo iš ne ES šalių sąlygų palengvinimas, t.y. šiuo metu jų įdarbinimui taikomų kvotų panaikinimas. Didesnis vairuotojų skaičius automatiškai reikštų išaugusią darbo jėgą, tad ir mažesnį prastovinčių ir nedirbančių vilkikų skaičių Lietuvoje. Vežėjams – platesnes veiklos galimybes, o tuo pačiu ir pelną bei daugiau sumokamu mokesčių į valstybės biudžetą“, – mintimis dalijasi V.Bučinskas.
„Linavos“ turimais duomenimis, praėjusiais metais baudos už negalėjimą laikytis MP numatytų nuostatų svyravo nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių eurų. Už vairuotojų negrąžinimą į veiklos centrą vienai įmonei bauda siekė nuo maždaug 2 iki 4 tūkst. eurų, vidutiniškai – 2 tūkst. eurų. O už normalaus kassavaitinio poilsio neatlikimą tam pritaikytame būste – nuo 1 iki 6 tūkst. eurų. Iki 1 tūkst. eurų baudos siekė už valstybės sienos kirtimo fakto neatžymėjimą tachografe.
