Lietuva prašo EK tarpininkauti derybose su Švedija dėl elektros „viršpelnių“

Lietuvai su Švedija derantis dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl tarpininkavimo derybose, sako energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, į Briuselį kreiptasi neseniai.

ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 19, 2023, 9:50 AM

„Mano žiniomis, prieš savaitę yra kreiptasi į EK, susitarus kartu su Švedija. Energetikos viceministras trečiadienį lankėsi Briuselyje ir kalbėjo su pareigūnais, atsakingais už šitas derybas iš Energetikos departamento“, – „Žinių radijui“ teigė D.Kreivys.

D.Kreivys gruodį teigė, jog Lietuvai su Švedija nesutariant tikriausiai prireiks EK tarpininkavimo. Šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D.Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta ES dokumentuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Lietuvos derybos su Švedija gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato ES reglamentas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad Lietuva ir Švedija turėtų tartis be EK pagalbos. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad susitarimas bus pasiektas. Patarėja teigė, kad beveik pusė Lietuvoje suvartojamos elektros importuojama iš Švedijos ir įmanoma patikrinti tiek iš jos patenkančius elektros srautus, tiek ir šalies gamintojų pelnus.

ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros, o ji ateina ne tik tiesiogiai per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.