„Garantinio tiekimo kaina yra mažesnė nei visuomeninio. Tai priešingai, negu konstruota visa reforma, kada kalbėta, kad garantinis tiekimas visada bus brangesnis, kad žmonės iš jo bėgtų. Formuojasi paradoksalios situacijos“, – sakė Virgilijus Poderys, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorius.
Pastaraisiais mėnesiais mažėjo ir dujų kaina. Nors dabar Norvegijai sumažinus išgavimą kainos kilstelėjo, dujos ir elektra vis vien kainuoja mažiau nei prieš metus, kai Rusija dar nebuvo pradėjusi karo prieš Ukrainą ir infliacija dar nebuvo sprogusi.
„Niekas nesitikėjo, kad ši žiema bus lengva, pasižiūrėjus į dujų kiekį saugyklose, matome, kad jis siekia 80 proc. Tai rekordiškai didelis skaičius. Ir niekas Vakarų Europoje neprognozuoja didelių šalčių“, – kalbėjo V.Poderys.
Toliau pigo biokuras, naudojamas šilumai išgauti.
Iš didžiųjų miestų mažiausiai už šildymą moka vilniečiai – 7,87 ct/kWh, mat sostinėje deginamas mazutas.
Daugiausia mokės Panevėžio ir viso regiono gyventojai – 9,31 ct/kWh.
„Už gruodžio šildymą vidutinio 60 kv. metrų nerenovuoto buto teks sumokėti apie 130 eurų per mėnesį. Tai nėra maži pinigai“, – sakė V.Poderys.
Anot eksperto, artimiausiu metu tikrai nepasikeis viena tendencija – dyzelinas netaps pigesnis už benziną, kaip buvo anksčiau.
„Numanoma, kad situacija dėl dyzelino bus įtempta, nes iki šiol Europa importuoja milžiniškus kiekius iš Rusijos.
Vasario 5 d. tam sustojus ne visi įsitikinę, kad situacija bus lengvai suvaldoma, o dėl to kaina yra didesnė apie 20 centų už litrą“, – aiškino LEA direktorius.
Strateginis Europos Sąjungos tikslas – išsivaduoti nuo rusiškų energijos išteklių priklausomybės.
Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – finansų ministras Christianas Lindneris Davoso forume pareiškė, kad Vokietija galutinai atsikratė šios priklausomybės.
