„Įdomu yra labai Ukraina. Klausimas tik, kada bus galimybė, bus tokios sąlygos, kad ten galėtume būti. Tikrai šis mūsų failas yra atidarytas. Yra du dalykai. Pirmiausia yra labai svarbi grąža. Jeigu investicija yra kaip pagalba, labdara, tai yra viena, grąža pareina vertybėmis, kitais dalykais, jeigu investicija yra verslo prasme, tai tokiu atveju turi būti garantuotas už verslą, turi būti garantuota grąža, ar tuo pačiu metu, ar vėliau“, – trečiadienį Delfi televizijai teigė A. Latakas.
„Tą pasvarsčius ir radus atsakymus į klausimus, mes tik esant galimybei Ukrainoje galėtume būti. Juo labiau, kad Ukrainos uostų veikla mums yra suprantama, turime patirtį tiek įrengiant infrastruktūrą, tiek organizuojant uostų veiklą ir pan. Tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kai Ukrainą atstatinės Europos šalys, galbūt Lietuva turės tam tikrą teritoriją ir pan., bet pirmai progai pasitaikius mes ten tikrai galvojame būti“, – pridūrė jis.
Klaipėdos uosto vadovas neslėpė, kad Ukraina yra didelė ir patraukti rinka, tačiau gabenti krovinius iš jos į Klaipėda yra nemažas iššūkis.
„Ukraina kaip rinka yra labai didelė, labai patraukli ir labai galima Klaipėdos uostui. Bet suprantame, kas Ukrainoje vyksta ir pagrindinis dalykas šiandien yra, kad tuos krovinius, kuriuos turi Ukraina, atvežti į Klaipėdą yra gan sudėtinga. Logistinė infrastruktūra šiandien „neveža“ ir reikėtų daugiau pravažumo, daugiau galimybių krovinius atvežti“, – sakė jis.
A. Latakas pažymėjo, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti ir perkauti daugiau ukrainietiškų grūdų, bet tam, vėl, kyla kliūčių dėl transportavimo. Anot jo, 2022 m. Klaipėdoje įkrauta apie 275 tonų ukrainietiškų krovinių, o tai nėra daug.
„Ukraina turi nemažą kiekį grūdų, kuriuos galėtų eksportuoti, ir Klaipėda, Klaipėdos uostas su savo techninėmis galimybėmis tikrai turėtų galimybę perkrauti Ukrainos grūdų ir kitų krovinių žymiai daugiau. Trūksta pravažiavimo, galimybės atvežti tuos kiekius grūdų, kitų produktų, į Klaipėdą. 2022 m. Klaipėdoje įkrauta apytiksliai 275 tūkst. tonų ukrainietiškų krovinių, tai nėra daug. Ta dalis yra sudaryta iš grūdų, maisto produktų, energetinių krovinių, automobilių ir kitų krovinių“, – aiškino Klaipėdos uosto vadovas.
„Yra ir Ukrainos pusė, siena, muitinė, pravažiavimas, Lenkijos pusė. Suprantama, kad Lenkija stengiasi krovinius vežti į savo uostus, Gdynėje, Gdanske, kituose uostuose. Į Lietuvą pravažiuoti yra gana sudėtinga, reikia kirsti Ukrainos–Lenkijos, Lenkijos–Lietuvos sienas, atvažiuoti į Kauną, jame persikrauti ir atvažiuoti į Klaipėdą. Kada krovinio kaina buvo didelė, pradžioje, tada krovinys lengvai važiavo, šiandien visi pradėjo skaičiuoti kiek kainuoja krovinys, kaip jį galima parduoti. Šiandien kainos nėra tokios, kurios padengtų kaštus ir tokiu būdu situacija yra tokia, kokia yra“, – pridėjo jis.
