„Šiuo metu vienas veiksnys mūsų investicinį klimatą veikia nepalankia kryptimi – tai geopolitinė rizika.
Bendraudamas su pasaulinių kompanijų vadovais, kviesdamas juos domėtis galimybėmis investuoti Lietuvoje, nuolat sulaukiu iš jų klausimo: kaip vertinate Rusijos karo Ukrainoje poveikį jūsų ekonomikai ir saugumui? Nepaisant mano atsakymų ir argumentų, kad Lietuva yra ir bus saugi, privačių kompanijų investicijų apimtis ženkliai sumažėjo.
Vadinasi, šioje situacijoje turime ieškoti kompensacinių priemonių, kaip šią netektį sušvelninti. Valstybė privalo imtis efektyvesnio vaidmens.
Turime gerą instrumentą – tiek mano programoje, tiek ir Vyriausybės, valdančiosios koalicijos programoje Nacionalinės plėtros fondo kūrimas buvo įvardytas kaip siektinas tikslas. Nacionalinis plėtros fondas užtikrintų finansavimo spragų užkamšymą.
Nors šis procesas užsitęsė, jau esame baigiamojoje stadijoje“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir ekonomistais dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir investicijų pareiškė G.Nausėda.
Susitikime buvo aptartas ir pelno lengvatos technologiniam atsinaujinimui likimas. Ši lengvata galiojo nuo 2008–2023 m., tad dabar teko apsispręsti, ką reikia daryti toliau.
„Džiaugiuosi išgirdęs beveik vieningą nuomonę – šią lengvatą reikėtų pratęsti bent 5 metams. Sprendimus galime priimti jau ateinančioje Seimo pavasario sesijoje“, – pranešė G.Nausėda.
Anot G.Nausėdos, Lietuva 2020 m. neketino naudotis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis, tačiau dabar jau mąstoma kitaip.
„Bendrosios skolinimosi sąlygos Lietuvoje ir visame pasaulyje blogėja. Prieiga prie kredito išteklių blogėja sparčiai, todėl nepasinaudoti gaivinimo fondo paskoline dalimi būtų klaida. Tai lėšos, kurios pritraukiamos Europos Komisijos, turinčios trigubą A reitingą, vadinasi, tokie kredito ištekliai yra pigesni. Mums yra rezervuota 3 mlrd. eurų suma, kol kas išnaudojome tik 1 mlrd. eurų, dėl likusių pinigų reikia apsisręsti, numatyti būtinus projektus“, – aiškino prezidentas.
Tam pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Turėti galimybę pasiskolinti būtų gerai, nes dabar Lietuvos verslai skolinasi brangiausiai euro zonoje, mokame didžiausias palūkanas, todėl reikia ieškoti išeičių.“
Žada mokesčių pakeitimus
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be jau paminėtos investicinių projektų lengvatos, kuri per metus atsieina 106 mln. eurų, žada ir daugiau mokestinių pakeitimų, kuriuos ji skirsto į 6 dalis.
Vienas iš jų susijęs su aptartomis investicijomis, antras – su aplinkos apsaugos mokesčiais, trečias – NT mokesčio modelio pakeitimu. Likusieji, anot G.Skaistės, yra mažiau girdėti.
Viena grupė yra susijusi su gyventojų investavimo ir taupymo modelio sukūrimu, kita – su sektorių pelno reguliavimo išimtimis, dar viena – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suvienodinimu.
„Atliepiame tarptautinių institucijų rekomendacijas, kad pajamos turėtų būti apmokestinamos atsižvelgiant į tai, kiek žmogus uždirba, o ne į tai, kokią veiklos formą vykdo“, – paaiškino ji.
Krizė ateina
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ragino spartinti RRF lėšų įsisavinimą, nes, jo nuomone, jau nuo liepos imsime matyti ekonomikos kritimą, o 2 mlrd. eurų galėtų padėti amortizuoti šį ekonomikos ciklą ir sunkmetį verslams.
„Šiemet turėsime neįprastai gerą pirmąjį pusmetį, nes dėl kritusių dujų kainų atsigauna Vokietijos pramonė, Kinijos ekonomika taip pat atsigauna sparčiau, nei tikėtasi.
Susirūpinimą kelia šių metų antrasis pusmetis, nes centriniai bankai toliau gana agresyviai didina palūkanų normas, o tai veikia ir Lietuvos įmones. Naujų verslo paskolų palūkanos siekia beveik 5 proc., o Europos Centrinis Bankas (ECB) žada dar kelti bazines palūkanų normas, tad šių metų pabaigoje verslo paskolų palūkanos gali pasiekti 6 proc.
Bus pasiekta riba, kuri gali paveikti verslų investicijas, darbo vietų kūrimą. Tai vienas iš aspektų, galintis sulėtinti Lietuvos ekonomiką antrąjį pusmetį.
JAV ekonomika taip pat neišvengs recesijos, nes istoriškai JAV ekonomika smukdavo praėjus 4 mėn. po palūkanų normų kėlimo piko, o jis bus pasiektas kovą. Tad liepą galime tikėtis krizės JAV, kuri palies ir Lietuvos ekonomiką.
Neapsigaukime. Pirmasis pusmetis bus geras, bet krizė ateina ir jai reikia ruoštis dabar“, – kalbėjo ekonomistas.
