Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus.
Daugiau derėsimės
Daugelis mano, kad šiuo metu silpnoji mūsų vieta – nekilnojamojo turto (NT) rinka, nes ji stipriai susijusi su paskolomis ir augančiomis palūkanų normomis. Baiminamasi, kad šis sektorius smuks. Tačiau, A.Bartkaus nuomone, nieko panašaus nebus.
„Augančios palūkanų normos nesumažins statybininkų noro statyti būstus. Jie ir toliau juos statys, tik gal mažesnius, kukliau įrengtus.
O ir aukštesnės palūkanų normos duos teigiamą efektą ekonomikai, jos leis vėl derėtis. Kai palūkanos buvo nulinės ar labai žemos, pirkėjai su pardavėjais nelabai derėjosi, nes pirkėjui kreditas nieko nekainuoja, todėl jis mažiau tuo rūpindavosi, o pardavėjas taip pat nebuvo linkęs nusileisti pirkėjui, nes žino, jog jam kreditas tikrai nedaug kainuoja.
Dabar kreditams brangstant pirkėjai nebepirks už bet kokią kainą, vadinasi, statybų įmonės taip pat nepirks plytų ar cemento už tokią kainą, kokią siūlo tiekėjai. Jei kaina tiks, pirks, jei netiks – stipriai derėsis“, – aiškino ekonomistas.
Jo manymu, apskritai visos kalbos apie smukimą ir recesiją – iš piršto laužtos, paremtos ne skaičiais, o baimėmis. A.Bartkus aiškina, kad Lietuva gyvena visai neblogai, o tai patvirtina ir neblogi užimtumo rodikliai.
Reikiamos kvalifikacijos specialistai
Tačiau, kad Lietuvos ekonomika toliau vystytųsi teigiama ir augimo linkme, yra kur pasistengti. Dažnai kalbama, kad atlyginimai, pensijos per mažos, jas reikia didinti, bet tam ir reikia iš kur nors paimti pinigų.
Anot A.Bartkaus, čia ir yra problema – turime į biudžetą surinkti dar daugiau mokesčių, o kad tai padarytume, turime sukurti dar daugiau darbo vietų. Tačiau bet kokių nereikia, svarbu, kad jos būtų gerai apmokamos.
„Didinti pensijas ir atlyginimus negalime paprastai atsispaudinę šūsnį pinigų, taip jie greitai prarastų savo vertę ir tada turėtume dar didesnę infliaciją.
Mums reikia investicijų, o kad jos ateitų, mūsų darbuotojai turi pasižymėti tinkamomis kvalifikacijomis. Mums reikia ne bandyti pritraukti specialistus, o parengti tinkamai savus. Investuotojai ateis tik tada, kai turėsime tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos.
Pavyzdžiui, Taivanas ilgai delsė, bet galų gale paskelbė apie investicijas Lietuvoje, užsiminė ir apie galimą vienos kitos gamyklos atidarymą, bet mūsų darbuotojus planuoja pirmiausia pasikviesti į Taivaną ir juos apmokyti ten.
Tai rodo, kad mūsų specialistų paruoštimas netenkinta investuotojų. Darbo kokybė ir išsilavinimas yra mūsų silpnosios vietos“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, dabar didelę pridėtinę vertę kuria turintys inžinerinį išsilavinimą, taip pat galėtume daugiau dėmesio skirti ir duomenų analitikų paruošimui.
„Duomenų analizė mums irgi kurtų pridėtinę vertę. Reikia perorientuoti švietimo sistemą į paklausių specialybių rengimą, tada mūsų šalies tolimesnė ekonominė raida būtų daug geresnė ir lengvesnė“, – pareiškė A.Bartkus.
Tokios aukštos infliacijos galėjome neturėti
Pašnekovo manymu, turime ir dar vieną problemą – kainas. Lietuvoje infliacija buvo viena didžiausių visoje euro zonoje. Europos Sąjungai (ES) problema netapome tik todėl, kad mūsų šalis maža, tad ir didelės įtakos „savo neatsakingu elgesiu“ Europai nepadarėme.
„Pernai bendrasis vidaus produktas (BVP) augo vos daugiau nei 2 proc. tik todėl, kad nesusitvarkėme su kainų augimo tempu.
Tai sisteminė bėda – politikai ne visai supranta, kaip formuojasi kainos ir ne visai spėja užbėgti neigiamiems įvykiams už akių. Jie patys iš anksto skelbia katastrofiškas prognozes, kurios lemia ir verslų sprendimus. Verslai ima ir padidina kainas tą dieną, kad kitą rytą galėtų apsirūpinti pabrangusiomis žaliavomis.
Viskas gerai, jei tos prognozės teisingos, bet jei jos iš piršto laužos, tada kainas verslai vieną dieną padidina, o kitą rytą ištekliai jau atpigę. Tada ir turime aukštą infliaciją, o galėjome jos neturėti“, – pasakojo jis.
Prie infliacijos augimo pernai šiek tiek prisidėjo ir perteklinis gyventojų išlaidavimas. A.Bartkus tai aiškina augusiais atlyginimais, o kiekvienas žmogus vadovaujasi savo kišene – jei į ją įkrenta daugiau pinigų, jis daugiau jų ir išleidžia.
Visgi šiemet to jau greičiausiai nebematysime. Dėl augančių palūkanų normų, kurios spaudžia, gyventojai atidžiau rinksis, ką pirkti, atsisakys prabangos prekių, ieškos geresnių kainų ir dėl jų derėsis. Lygiai taip pat elgsis ir pardavėjai, įsigydami žaliavas, bet kokios sumos jų netenkins.
O ir kainos apskritai nebeturėtų toliau augti, tam nebėra pagrindo, sakė A.Bartkus. Jei situacija rinkose išliks rami, augančios palūkanos vėsins ekonomiką, sumos išliks stabilios.
