Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr., turi argumentų, kodėl nereikėtų pritarti siūlymui papildomai apmokestinti bankų pelną. Reikia pasakyti, kad komerciniai bankai jau dabar yra apmokestinti kitokiu pelno mokesčiu nei visos kitos pelno įstaigos: jiems vietoje 15 proc. taikomas 20 proc. mokėjimas.
„Teigiama, kad bankai užsidirbo gan didelį pelną taikydami aukštokas palūkanas paskolas imantiems asmenims ir siūlydami ganėtinai žemas palūkanas už depozitus. Tačiau kas lėmė tokias žirkles? Bankai pelną užsidirbo dėl savo sumanumo ir išradingumo.
Reikia paminėti, kad centrinis bankas komerciniams bankams už jų laikomus pinigus nustatydavo neigiamas palūkanas. Vadinasi, komercinis bankas centriniam bankui dar turėdavo primokėti. Taip centrinis bankas vertė komercinius bankus ne sėdėti ant pinigų, o išdalinti juos kreditams.
Komerciniai bankai prisiėmė didesnę riziką, nes paskolas turėjo duoti ir rizikingiems klientams, o tokiu atveju paskolos brangsta visiems, nes bankai turi kompensuoti galimus praradimus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Bartkus.
Kitas niuansas, anot pašnekovo, susijęs su tuo, kad esama padėtis dėl komercinių bankų netenkina nei vartotojų, nei įmonių, nei pardavėjų. Bankus, A.Bartkaus teigimu, laikome priimtinais rinkos veikėjais tik todėl, kad nėra iš ko itin rinktis.
„Todėl finansinę sistemą reikėtų diversifikuoti ir papildyti bankais iš kitų regionų, kurie žaistų kiek kitaip ir mestų iššūkį čia jau esantiems – konkurencine prasme naujokai galėtų padaryti tikrą peklą. Tai galėtų būti ispanai, italai, prancūzai – iš romanų kraštų, tie, kurie mažiau ekonominiais saitais susiję su Skandinavija.
Tačiau jei Vyriausybė kalba apie papildomą apmokestinimą bankams, kaži, ar į tokią rinką norės ateiti konkurentas.
Toks aukštas pelno tarifas palankus tik seniai rinkoje veikiantiems žaidėjams. Iš esmės jis palankus gerai užsidirbusiems bankams, kurie turi iš ko sumokėti papildomą mokestį ir kurie labai vengia konkurencijos“, – svarstė pašnekovas, siūlantis apskritai naikinti papildomą pelno apmokestinimą bankams.
Galų gale, anot A.Bartkaus, niekas nedraus bankams padidinti įkainių klientams: kas gi patikrins, kokie transakcijos kaštai? „Bankai centriniam bankui pasakys, kad jiems išaugo sąnaudos ir paprašys padidinti paslaugų įkainius. O tą dalį, kuri centrinio banko nekontroliuojama, patys pasikels, pavyzdžiui, padidins mokėjimo kortelės atsiėmimo banke mokestį“, – svarstė pašnekovas.
Prieis iki bandelių kepėjų?
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas piešė dar juodesnį scenarijų: „Kitais metais apmokestinime bandelių kepėjus, jei padidės bandelių paklausa? Reikėtų sunerimti, jei imamės mokesčių reformos, kuri paremta vieno ar kito sektoriaus papildomu apmokestinimu. Tai – didžiulė bėda“.
M.Dubnikovas sutiko, kad šiandieninė situacija bankams palanki: bazinės palūkanos kyla, jiems nereikia papildomų pinigų, vadinasi, bankai nekelia indėlių palūkanų ir nedidina savo sąnaudų.
„Pelnai gali būti reikšmingi. Bet labai keistai atrodo iniciatyvos, kad vienam ar kitam sektoriui išsišokus planuojama jį papildomai apmokestinti.
Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai pernai turėjo taip pat netikėtą situaciją, kai, pakilus grūdų kainoms, fiksuoti neįprasti pelnai.
Labai keista, jei ypatingais metais apmokestinsime vieną ar kitą sektorių“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis tikisi, kad galiausiai siūlymas papildomai apmokestinti bankus nebus priimtas. Mat jei taip nutiktų, laidos pašnekovo nuomone, „matysime sektorinį požiūrį į mokesčius, kur galima apmokestinti bet ką ir bet kada“.
Jis priminė reformą pritaikant mažesnį „Sodros“ mokestį, bet didesnį – 27 proc. – gyventojų pajamų mokestį nuo didesnių pajamų. Vėliau 27 proc. tarifas pakilo iki 32 proc. „Tai tarsi bausmė, kad esi aktyvus, išsimokslinęs ir uždirbi daugiau.
Dabar pereinama prie verslo: jei verslui sekasi, mokestis keliamas iki viršutinių ribų.
Pradedame nuo bankų. Tikriausiai didelė dalis žmonių pritartų, kad bankams galima pritaikyti didesnį mokestį, nes daug kas bankams moka įmokas ir papildomas mokestis – tarsi proga juos nubausti. Kur nueisime toliau? Kurie sektoriai vėliau bus pagauti“, – klausė M.Dubnikovas.
Ir nors, kaip siūloma, iš laikino didesnio tarifo surinktus pinigus skyrus krašto apsaugai būtų gaunama papildomai gal ir ne viena dešimtis milijonų eurų, ekonomisto vertinimu, tai gali grįžti bumerangu.
„Klausimas, kiek netektume verslų: finansų sektoriuje turime problemą, kad Vilnius nėra finansų centras. Centras yra Talinas Estijoje. Todėl kyla rizika, kad mes su tokiais mokesčių draskymais nuo Lietuvos atbaidysime įmones. Galiausiai sumažės konkurencija, o tai reiškia padidėjusias kainas“, – vertino M.Dubnikovas.
Netipinė situacija ir neplanuotos pajamos
Tuo metu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė portalui lrytas.lt sakė palaikantis Finansų ministerijos idėją apmokestinti bankus.
„Matome netipinę situaciją, į kurią panaši buvo susiklosčiusi elektros sektoriuje, kai išaugus kainoms elektros gamintojai gavo didelius viršpelnius. Tuo metu Europos Komisija siūlė dalintis viršpelniu, gautu dėl susidariusių aplinkybių. Matyt, ir čia turi būti panašus principas“, – sakė politikas.
Jis akcentavo: papildomai siūloma apmokestinti tas pajamas, kurios nėra gautos iš bankų veiklos rezultatų. Tad esant tokiai situacijai tai pelno daliai, kuri susidaro dėl neplanuotų pajamų, gali būti rastas formatas, kaip ja pasidalinti su visuomene.
„Situacija keistųsi, jei bankų pelnu, kuris dabar atsiranda dėl EURIBOR kilimo, reikėtų kompensuoti kitas bankų išlaidas. Tačiau esamą siūlymą siečiau su netipine situacija ir neplanuotomis pajamomis. Tai ne tas pats, jei kalbėtume apie situaciją, kai bankams puikiai sektųsi uždirbti iš veiklos – teikiamų paslaugų, įkainių ir panašiai“, – aiškino M.Lingė.
Pritaria ir Prezidentūra
Priminsime, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė, prognozuodama, jog šiemet bankai gali susižerti milijardinį pelną, paminėjo, kad dėl karo, pandemijos ir atsako į tai lemtų priežasčių susidarę pelnai gali būti netikėti patiems bankams, nes jie nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimo.
„Stebime situaciją. Jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę disbalansus bankų pajamose spręsti fiskalinėmis priemonėmis. Manau, kad svarstysime tam tikro europinio solidarumo įnašo analogo bankų sektoriuje galimybes. Jei tokia priemonė bus priimta, manau, ji turėtų būti terminuota – tol, kol egzistuos šios išskirtinės aplinkybės“, – komentavo G.Skaistė.
Idėjai papildomai apmokestinti bankų pelnus, o gautus pinigus skirti krašto gynybai finansuoti pritaria ir Prezidentūra.
