„Padidinome apyvartą daugiau kaip 10 proc. tuo pačiu ir pelningumas šiek tiek pakilo. Metų rezultatais esame patenkinti“, – teigė vadovas. Jo teigimu, įmonė didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienį, gamyba nestoja, ieškoma naujų rinkų.
Praėjusiais metais Lietuvos bendras vidaus augo daugiau nei 2 proc., vis dėlto ketvirtąjį ketvirtį fiksuotas ekonomikos smukimas.
„Didžiausią įtaką turėjo pramonė, pramonės kritimas, žemės ūkis, taip pat prekyba. Matome, kad mažmeninė prekyba stoja ir procentai nėra labai džiuginantys“, – dėstė kalbinta Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis praėjusiais metais atsilaikė geriau, nei tikėtasi prasidėjus karui Ukrainoje.
Vis dėlto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad ekonomikos augimas šiais metais prislops. O kai kurie mano, kad neišvengsime ir krizės.
„Po tokio spartaus augimo pastaruosius pora metų, natūralu, kad ekonomika gali stabtelėti, nes mūsų kertinės eksporto rinkos Europos Vakaruose demonstruoja gerokai vangesnį augimą, o tai reiškia kuklesnę paklausų mūsų prekių ir paslaugų eksportui“, – komentavo ji.
„Krizė, apie kurią šiuo metu yra daug kalbama, ateis. Bet ji ateis ne šių metų sausį ir ne vasarį, bet maždaug liepos mėnesį ir antras pusmetis ekonomikai jau bus tikrai šaltesnis visom prasmėm, ir kalbant apie ekonominę situaciją“, – prognozavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Praėjusiais metais atlyginimai augo visuose sektoriuose. Vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2021 m. išaugo 206 eurais ir sudarė 1 785 eurus iki mokesčių, tuo metu vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, kilo 117 eurų ir siekė apie 1120 eurų.
Atlyginimų augimui didžiausią įtaką turėjo minimalios mėnesio algos augimas – pernai ji padidėjo beveik 14 proc. iki 730 eurų prieš mokesčius arba iki 533 eurų, atskaičius mokesčius.
Vis dėlto pastebima, kad atlyginimų augimo nepakako rekordinei infliacijai aplenkti.
Vidutinė metinė infliacija, statistikų skaičiavimais, sudarė beveik 19 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Ekonomistas A.Izgorodinas tikina – infliacijos sulėtėjimo kol kas nematysime.
„Manau, kad pirmą šių metų ketvirtį mes matysime žaliavų kainų augimą, kas neleis infliacijai labai stipriai sulėtėti, bet antrą pusmetį dėl krizės Jungtinių Valstijų (JAV) ekonomikai ir dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos naratyvo ir dėl labai aukštos praeitų metų, prisiminkime, kad infliacija pernai siekė apie 20 proc. Tai antras pusmetis ir bus tas laikotarpis, kai infliacija pradės lėtėti ir galbūt netgi mažėti“, – aiškino ekonomistas.
Metinį kainų pokytį labiausiai lėmė didėjusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos.
