Lietuvos ekonomistai portalui lrytas.lt atskleidė savo prognozes 2023-iesiems. Tiesa, nuomonės išties skiriasi. Kol vieni žada, kad ekonomikos lėtėjimas – natūralus etapas ir jokios žalos nepadarys, kiti braižo niūrią ateitį ir tikina, kad mūsų ekonomika jau keliauja krizės link.
A.Izgorodinas: situacijos nereikėtų vertinti optimistiškai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad Lietuvoje ekonomikos lėtėjamas šiuo metu jaučiamas tik iš dalies.
„Yra du probleminiai sektoriai, kurie tempia ekonomiką žemyn – tai yra pramonė, ypač energijai imlios šakos, ir mažmeninė prekyba. Mes jau gruodžio mėnesį turėjome dviženklį mažmeninės prekybos kritimą. Tas kritimas jau tęsiasi keletą mėnesių iš eilės“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį ekonominė situacija eis geryn, tą lems mažėjančios dujų ir elektros kainos. Net ir energijai imlios Lietuvos įmonės turėtų pradėti didinti prekybos apimtis. Vis dėlto antrasis šių metų pusmetis ekonomistą verčia nerimauti.
„Infliacija JAV nėra nugalėta, priešingai – ji netgi spartėja. Tai reiškia, kad JAV centrinis bankas, tikėtina, toliau didins bazines palūkanas. Vyrauja nuomonė, kad didelės krizės nebus, bet aš manau priešingai.
Manau, kad šių metų antrą pusmetį dėl JAV ir Europos centrinių bankų agresyvios politikos mes matysime didesnį ekonomikų kritimą. Tai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Manau, kad situacijos nereikėtų vertinti labai optimistiškai. Nuo vasaros vidurio mes jau turėsime krentančią ekonomiką“, – tikino A.Izgorodinas.
Pasak jo, pirmiausia tą pajus eksportuojantys sektoriai.
„Taip pat pajus prekybos sektorius ir gyventojai, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) praktiškai iki rudens didins bazines palūkanas, panašu, jos sieks daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad tie Lietuvos gyventojai, kurie turi Nekilnojamojo turto (NT) paskolas, susidurs su augančiomis sąnaudomis.
Įmonių segmentas, kuris labiausiai pajus recesiją, yra smulkios ir vidutinės įmonės. Dalis jų dėl augančios paskolų naštos ir krentančios ekonomikos gali išnykti iš rinkos – tai įvyks šių metrų antrą pusmetį. Pirmą pusmetį net ir smulkusis verslas išsilaikys pakankamai neblogai. Dabar vyrauja optimizmas, kad blogiausi laikai praeityje, bet aš su tuo nesutinku“, – šnekėjo A.Izgorodinas.
Visgi jis ramina – gyventojai savo darbus prarastų tik pačiu blogiausiu scenarijumi.
„Jei mes turėsime nedidelę recesiją, nedarbo lygis nedidės, bet atlyginimų augimas sustos. Jei turėsime didesnę recesiją, o aš manau, kad taip bus, labiausiai nukentės atlyginimai – įmonės pradės juos mažinti. Bet neskubės mažinti darbuotojų skaičiaus. Net ir krentant ekonomikai, įmonės maksimaliai stengsis išlaikyti darbuotojus, bet kaip kompromisą siūlys susimažinti lūkesčius dėl atlyginimo“, – prognozavo ekspertas.
Ž.Mauricas: bus recesija, bet krizės neturėsime
„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tokio niūraus vaizdo nemato. Pasak jo, ekonomika lėtėja, metų antroje pusėję gali kilti iššūkių, bet iki krizės dar toli.
„Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį mes turėjome neigiamą ekonomikos augimą. Tai iliustruoja, kad varikliukas yra šiek tiek prigesęs. Pirmoji to priežastis yra pramonės sektorius, kurio apyvartos ir pardavimai užsienyje sumažėjo. Sumažėjo ir vidaus vartojimas.
Dar nėra oficialių duomenų, bet matome, kad sausį ir vasarį tos neigiamo augimo tendencijos išsilaikys. Viltis yra pavasaris, kai kuriuose segmentuose tikimasi stabilizacijos. Čia labiau kalbu apie vidaus vartojimą. O platesnio atsigavimo teks palaukti netgi iki kitų metų“, – portalui lrytas.lt komentavo Ž.Mauricas.
Antras veiksnys, kuris stabdo augimą – infliacijos šuolis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Trečias veiksnys – palūkanų normų augimas. To poveikis esą pasijus šių metų antroje pusėje. Visgi krizės, ekonomisto teigimu, Lietuvoje neturėtų būti.
„Bus recesija, bet krizės, kurią pajus nemaža dalis gyventojų, neturėsime – bent jau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju. Tai labiausiai susiję ir su geopolitine situacija – kol vyksta karas Ukrainoje, Europos šalys labiau linkusios toleruoti didesnę infliaciją nei mažesnį ekonomikos augimą. Bendrai makroekonominiu požiūriu metai bus kupini iššūkių, prognozuojame smukimą“, – pridūrė pašnekovas.
O jei situacija imtų stipriai prastėti, mūsų ekonomika likimo valiai nebūtų palikta – vėl susilauktume europinės paramos.
„Manau, būtų vėl šliūkštelėta papildomai pinigų. Tai palaiko ir gyventojų optimizmą. Gyventojai po pandemijos gal ir priprato, kad jeigu ką, valstybė išties pagalbos ranką. Jei situacija prastės, manau, sulauksime paramos – gal nebūtinai Lietuvos, bet manau, kad Vakarų šalys toliau tęs vienokią ar kitokią pagalbą“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Recesijos atveju, Lietuvoje labiausiai nukentėtų pramonės sektorius.
„Patraukliau bus dirbti viešajame sektoriuje, nes ten stabilesnė darbo aplinka nei pramonės sektoriuje, kuris susiduria su energetinių kainų iššūkiais, sumažėjusia paklausa. Nuosmukį išgyvena ir būsto rinka, tų sektorių darbuotojams tikimybė nesulaukti atlyginimų didinimo ar net sulaukti mažinimo ar atleidimų yra didesnė nei kitiems. Tam tikrų neapibrėžtumų yra ir statybų sektoriuje“, – sakė pašnekovas.
I. Genytė-Pikčienė: to, kas bus, nereikėtų vadinti krize
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt taip pat tikino nematanti apokaliptinio scenarijaus, nors įvardijo, kad ekonomika išties lėtėja.
„Stebime daug signalų, kad ekonomikos augimas išsikvėpė ir tiek į vidaus rinką orientuoti sektoriai jau kenčia nuo mažesnės gyventojų perkamosios galios ir slopstančio vartojimo apetito, tiek į išorės rinkas orientuoti sektoriai, tokie kaip transportas ir apdirbamoji pramonė. Jie demonstruoja susitraukusias gamybos apyvartas. Tai yra dvi objektyvios tendencijos, kurios ir parodo, kad ekonomikos augimas yra lėtėjantis“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Visgi, pridūrė ji, tai – natūralu, kadangi dabartinę ekonomiką mes lyginame su pernykšte, kuri buvo išties stipri. Todėl esą normalu, kad išorinėms aplinkybėms stipriai pasikeitus, palūkanų normoms stipriai išaugus, suprastėjus daugeliui verslo aplinkybių, pranokti tokius gerus rezultatus šiemet bus labai sudėtinga.
„Visoms ekonomikoms būdingas cikliškumas. Natūralu, kad augimo fazę keičia ekonomikos lėtėjimo ar netgi recesinė fazė. To mes neišvengsime, nes esame maža ekonomika, esame labai priklausomi ir nuo savo eksporto rinkų. Pasauliui demonstruojant vangesnę ekonominę raidą, tai paveiks ir mus – tai nėra kažkokia didžiulė bėda ir 2009 metų krizės pakartojimas, nes dabar esame gerokai atsparesni išoriniams poveikiams, turime daugiau finansinių rezervų“, – kalbėjo pašnekovė.
Todėl, anot jos, tokio ekonomikos lėtėjimo nereikėtų vadinti ekonomine krize – tai bus tik vangesnė ekonomikos fazė.
„Tai nėra nieko neprognozuojamo ir neįtikėtino. Tai nebus tokio masto plačiai ekonomiką paliečiantis etapas. Nebus reikšmingo nedarbo augimo, nes matome, kad darbo rinka vis dar išlieka labai aktyvi. Tai yra tik dar vienas įrodymas, kad verslai susitvarko su vangesne ekonomine raida, kad jiems išsaugoti darbuotojus yra būtina“, – pridūrė I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, darbuotojams netgi tokios situacijos metu gali kilti atlyginimai.
„Atlyginimus nemaža dalimi lemia rinka, bet nedarbo lygiai yra žemi ir tas rodo, kad įtampa darbo rinkoje išlieka, tad darbdavys rinksis darbuotojus išlaikyti. Labai stiprią įtaką atlyginimams daro ir nuo metų pradžios kone rekordiškai padidinta mėnesinė minimali alga. Tai paveikė ir kvalifikuotus darbuotojus, jiems reikia atsiplėšti nuo tų grindų. Prognozuojame, kad atlyginimų augimas šiemet turėtų siekti apie 8–9 proc.“, – sakė ekspertė.
