„Pastarieji keleri metai nepašykštėjo iššūkių. Tuo metu verslui operatyviai rengėme efektyvias ir greitas pagalbos priemones, o dabar norime padėti verslams sustiprėti, išlaikyti konkurencingumą ir darbo vietas. Todėl parengėme beveik 1 mlrd. eurų vertės planą ekonomikai skatinti ir raginame įmones pasitelkti ir kitas ten numatytas priemones, kurios padės augti ir investuoti į ateitį“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siekdamos suvaldyti sunkmečio sukeltus iššūkius, bendrovės investuos į antikrizinio veiklos valdymo paslaugų įsigijimą – pareiškėjai prašo Inovacijų agentūros skirti 0,99 mln. eurų ES investicijų lėšų projektų įgyvendinimo planams realizuoti.
Planus pateikė įmonės iš 9 apskričių ir 26 savivaldybių Vakarų ir Vidurio Lietuvos regione, o aktyviausiai finansine pagalba naudosis ir du trečdalius projektų įgyvendinimo planų pateikė – Kauno apskrityje veikiantys verslai. Pagal vykdomas veiklas daugiausiai projektų pateikė maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kelionių agentūros ir viešbučiai ar apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslai.
„Reikšmingam skaičiui pajamas praradusių įmonių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje padėsime įsigyti antikrizinio veiklos valdymo paslaugą, kurios išvadas jos įsipareigoja pradėti taikyti savo veikloje iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Įmonių vadovai savo veikloje naudosis išorės verslo konsultantų, finansų rizikos valdymo ekspertų ir kitų ekspertų konsultacijomis bei įžvalgomis.
Tikime, kad tai padės sunkumų patyrusiems verslams optimizuoti kaštus, atkurti mokumą trumpuoju laikotarpiu ir susigrąžinti finansinį stabilumą“, – sako Gintarė Kuncaitytė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorės pavaduotoja.
Antikrizinės veiklos valdymo paslaugoms įsigyti buvo skiriama iki 10 tūkst. eurų, o veiklos kaštų optimizavimo paslaugoms įsigyti – iki 5 tūkst. eurų.
ES investicijų lėšomis finansuojama 50 proc. visų projekto išlaidų, o didžiausio galimo finansavimo prašė absoliuti dauguma verslų – 91 iš 98.
Bendrai MVĮ įmonių atsigavimo projektams įgyvendinti kvietime buvo numatyta skirti – 2,5 mln. eurų ES investicijų lėšų, iš kurių pagal pateiktus projektų įgyvendinimo planus prašoma finansuoti 0,99 mln. eurų, skelbiama pranešime.
Įmonės finansuojamus projektus turės įgyvendinti per 12 mėnesių nuo finansavimo skyrimo datos. Pretenduoti į šį finansavimą galėjo tik bendrovės veikiančios ne trumpiau nei 3 metus, o vertinant jų pajamų kritimą buvo atsižvelgta tik į pajamas gaunamas už pačių pagamintą produkciją ar teikiamas paslaugas, ne už perpardavimą.
Daugiausia (58 proc.) projektų įgyvendinimo planų sulaukta iš Kauno apskrities, antroje vietoje – Klaipėdos apskritis (12,25 proc.), trečioje – Šiaulių apskritis (9,18 proc.). Iš viso gauti 98 planai iš 9 apskričių ir 26 savivaldybių.
Pagal vykdomas veiklas labiausiai kreipėsi maitinimo paslaugas teikiantys verslai (24,49 proc.), kelionių agentūros (8,16 proc.) ir viešbučiai ar kitas apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslai (6,12 proc.), pažymima pranešime.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.
