Saulės elektrinė įmonei su ES fondų kofinansavimu atsiperka per 5–6 metus, todėl vėliau saulės elektrinės gaminama elektros energija įmonei jau nieko nekainuoja. Kad toks būdas mažinti gamybos sąnaudas pasiteisina, įrodo tai, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos pajėgumus kurti ar plėtoti panoro daugiau kaip 200 Lietuvos pramonės įmonių, sutartys pasirašytos su 178 pareiškėjais. Jiems paskirstyta beveik 35 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų.
ES parama – dar didesnė paskata veikti
Viena iš tokių – Kaune įsikūrusi įmonė UAB „Termopalas“. Įmonė yra ne tik viena didžiausių baldinių plokščių ir stalviršių tiekėja Lietuvoje, bet ir gamintoja. Čia gaminamos pačių įvairiausių formų detalės baldams ir įvairiausių išmatavimų baldų fasadinės durelės iš medienos drožlių plokščių. Karšto spaudimo būdu klijuojami aukšto slėgio laminatai, frezuojamos stalviršių ir laminuotos medienos drožlių plokštės bei atliekami kiti panašūs darbai. Todėl elektros energijos poreikis čia yra išties didelis.
Įmonė tikina, kad įsirengti fotovoltinę elektrinę ant įmonės gamybinių pastatų stogų buvo nusprendusi dar gerokai prieš elektros kainų kilimą, o skiriamas ES finansavimas tik sustiprino įmonės poziciją šiuo klausimu.
„Pagrindinė priežastis, kodėl vykdėme projektą, yra rezultatas – taupyti tuometinius elektros kaštus ir tausoti išteklius. Šiuo metu turime 350 kW saulės elektrines, planuojame plėstis, pridedant dar 600 kW. Tokiu būdu, tikime, galėtume sugeneruoti tokį elektros kiekį, kokio reikia visiems įmonės poreikiams. Į savo tikslus žiūrime plačiąja prasme, imamės ir kitų veiksmų, tokių kaip rekuperacinės vėdinimo sistemos“, – pasakoja įmonės technikos direktorius Saulius Stasys Mikutis. Įgyvendinus projektą, įmonei pavyksta sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos kaštų.
Svarbu nepamiršti namų darbų
Vis dėlto, įsirengiant saulės elektrines gamybos įmonėse ir norint pasinaudoti ES kofinansavimu joms būtina tam pasiruošti dar gerokai prieš rengiant paraišką. Pirmiausia, svarbu įsivertinti kokios galios elektrinę bus galima įrengti atsižvelgiant į pastato konstrukcijas, jei montuojama ant pastato, bei kokios galios elektrinės reikia pagal suvartojama metinį elektros energijos kiekį. Taip pat su rangovu reikia aptarti kokie galimi paslaugos teikimo terminai. Šiuo metu gyventojų susidomėjimas elektrinių įrengimu yra stipriai išaugęs, todėl natūralu, kad visose proceso grandyse susidaro eilės.
S. S. Mikutis teigia, kad itin svarbu, įsirengiant saulės elektrinę, yra pasirinkti ir patikimus rangovus. „Mūsų patarimas būtų dirbti su profesionalais, kurie yra įgyvendinę ne vieną panašų projektą, žino, ką daryti, jei kiltų kokie nors sunkumai, sutaupysite laiko ir nervų, jie vis tiek geriausiai žino, ko reikia, ir ko – ne“, – pasakoja įmonės atstovas.
Saulės energetikos sektoriaus organizacijai „SolarPower Europe“ apibendrinus 2022-ųjų Europos šalių pasiekimus, paaiškėjo, kad praėję metai buvo sparčiausio saulės elektrinių vystymosi metai iki šiol – palyginti su 2021 metais, rinka augo beveik 50 proc. Naujai įrengtų saulės elektrinių galia pernai siekė 41,4 GW, o 2021-aisiais šis rodiklis buvo 28,1 GW. Bendra Europos saulės energijos gamybos apimtis padidėjo iki beveik 209 GW. Šiuo metu žalioji elektros energija, pagaminta saulės elektrinėse ir vėjo jėgainėse Lietuvoje, sudaro virš 30 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos. Lietuvai sparčiai žengiant atsinaujinančios energetikos kryptimi, naujajame 2021–2027 m. ES finansavimo periode taip pat suplanuotos priemonės, kuriomis planuojama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse, todėl tikėtina, kad saulės elektrinių ant įmonių stogų išvysime vis daugiau.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų!
