Apie tai S.Krėpšta pasisakė Lietuvoje lankantis Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkui Andrea Enria. Su Lietuvos banko vadovais ir specialistais jis aptarė bankų sektoriaus priežiūros klausimus, Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį finansų sektoriui, praneša centrinis bankas.
„Bankų sektoriaus atsparumas šiais iššūkių laikais rodo, kad nuolatinės visos Europos priežiūros institucijų, įskaitant mūsų kolegų Lietuvos banke, pastangos duoda vaisių. Siekiame toliau glaudžiai bendradarbiauti, kad bankai Lietuvoje ir visoje Europoje ir toliau būtų saugūs ir patikimi“, – sakė ECB Priežiūros valdybos pirmininkas A.Enria.
Susitikimų metų aptartos bankų sektoriaus aktualijos, rinkos koncentracija, atsparumas veiklos ir kibernetinėms rizikoms, turto kokybės, pelningumo bei likvidumo klausimai.
Be to, aptarti ir 2023 m. bankų priežiūros prioritetai atliepiant geopolitinius šokus, skaitmenizacijos ir klimato kaitos iššūkius.
Dabartinės aplinkybės bankų sektoriuje yra reikšmingai nulemtos Rusijos pradėto karo ir centrinių bankų reakcijos į jį. Infliacijos pavojus turi neigiamą poveikį bankų turto kokybės perspektyvai, kita vertus, perteklinio likvidumo aplinkoje greitai pakilusios palūkanų normos turi neįprastai stiprų postūmį Lietuvoje veikiančių bankų pelningumui. Lietuvos bankas ragina šalyje veikiančius komercinius bankus atsižvelgti į šio laikotarpio ypatumus ir socialiai atsakingai formuoti finansinių paslaugų kainodarą, yra pateikęs ir kitų pasiūlymų.
Vizito Lietuvoje metu A.Enria taip pat susitiks su ECB tiesiogiai prižiūrimų Lietuvos komercinių bankų ir Lietuvos bankų asociacijos atstovais.
ECB, bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, tiesiogiai šalyje prižiūri tris didžiausius komercinius bankus – „Swedbank“, SEB banką ir Šiaulių banką.
Pirmasis oficialus ECB Priežiūros valdybos vadovo vizitas mūsų šalyje įvyko 2015 m. pradžioje, kai Lietuva tapo bankų sąjungos nare ir įsitraukė į naująją Europos bankų priežiūros sistemą – bendrą priežiūros mechanizmą.
