„Keičiamės mes, keičiasi ir pirkėjai. Jau įsitikinome, kad sprendimas atsisakyti nefasuotų birių produktų buvo teisingas“, – sakė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Prieš kelerius metus, pasaulį užgriuvus koronaviruso pandemijai, prekybos tinklas „Norfa“ pirmasis ryžosi pokyčiams – atsisakė nefasuotų birių produktų.
Anksčiau į parduotuvę atėjęs pirkėjas galėjo pats į maišelį samteliu įsidėti norimą kiekį riešutų, jų mišinių ar džiovintų vaisių, juos pasverdavo kasoje, o dabar tokių prekių šioje parduotuvėje neberasime – visos jos pirkėjų lentynose laukia jau sufasuotos.
Pandemija lietuvius paskatino susimąstyti apie kasdienių vartojimo įpročių keitimą ir pripratino prie naujų dalykų, o šios naujovės šiandien, net ir pasibaigus sudėtingam laikotarpiui, jau yra mūsų gyvenimo dalis.
Daugeliui sunku įsivaizduoti, kad galėtų pirkti galbūt kitų pirkėjų pačiupinėtus ar parduotuvėje atvirame inde ilgai buvusius nefasuotus produktus.
Tikslas – įtikti pirkėjui
„Esame be galo patenkinti šiais pokyčiais. Būsiu atviras – šiek tiek bijojau šio žingsnio. Juk mūsų tikslas – parduoti, išgyvenome, kad sumažės pirkimas, kad neįtiksime pirkėjui. Juk kadaise vietoj vitrinų pabandėme įrengti fasuotų produktų skyrius ir pralaimėjome. Šis žingsnis nepasi– tvirtino ir vėl grįžome prie vitrinų parduotuvėse.
Tačiau sprendžiant iš to, kad šių birių produktų apyvarta padidėjo, šįkart tokiomis naujovėmis patenkinti ir mūsų klientai. Pastebėjome, kad fasuotus produktus pirkėjai perka labai noriai ir jau nebepasigenda sveriamų gėrybių.
Esu laimingas, kad prieš kelerius metus pirmieji žengėme šį žingsnį, o viena paskatų to imtis tuo metu tikrai buvo pandemija.
Iš pradžių riešutus ir džiovintus vaisius fasuodavo parduotuvės personalas.
Vėliau tam pasitelkėme automatus ir šiandien sveriamų jau nebeturime“, – pasakojo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas D.Dundulis.
Dėl didesnio tvarumo abejoja
Didesnes šių produktų pakuotes automatizuotai fasuoja pati „Norfos mažmena“, o mažesnių fasavimą užsako iš šios paslaugos teikėjų.
Pradėjusi fasuoti riešutus ir džiovintus vaisius šiandien „Norfa“ pirkėjams jau siūlo pakuotėmis įsigyti ir sveriamų sausainių, bandelių. Kulinarijos gaminiai vis dar parduodami iš vitrinų, tačiau to priežastis – daugelyje parduotuvių esantys kulinarijos ce-chai, kurių gaminiai čia vietoje ir parduodami.
„Sufasuotas ir parduotas maišelyje ar žmogaus įsidėtas į maišelį produktas, mano akimis, didelės įtakos tvarumui, Žemės saugojimui ar gamtai neturi. Ir visi puikiai suprantame, kad realaus tvarumo čia nėra – tik skambūs reklaminiai šūkiai.
Esminis skirtumas čia – higiena, saugumas, partijų atrinkimas. Ir tai, žinoma, labai svarbu. Pirkėjai gali būti ramūs, kad produktas nebus turėjęs kontakto su kitais pirkėjais, kad galiojimo laikas bus geras, kokybė nepriekaištinga, kad prireikus tuoj pat žinosime partiją ir pan.“, – atviravo D.Dundulis.
Lengviau užtikrinti apsaugą nuo kenkėjų
Toks sprendimas, pasak verslininko, prieš kelerius metus priimtas ne tik norint klientams pasiūlyti kuo patogesnį ir saugesnį apsipirkimą, bet ir siekiant išspręsti su higienos klausimais susijusias problemas.
„Kai buvo vykdoma prekyba nefasuotais biriais produktais, ne paslaptis, mums tekdavo itin atidžiai sekti, kad šiuose skyriuose nebūtų muselių, į talpyklas, kuriose laikomi birūs produktai, nepatektų pelėsis ar kiti kenkėjai.
Darbuotojams šis pokytis leido kur kas lengviau stebėti produktų galiojimo laiką ir užtikrinti prekių kokybę, nes anksčiau, pildant nefasuotų produktų atsargas prekybos salėje, buvo rizika, kad įvykus klaidai nauja produkcija bus supilama ant senesnės.
Be to, šiltuoju metų laiku „Norfa“ savo iniciatyva stabdydavo prekybą džiovintais vaisiais, nes būdavo itin sunku užtikrinti, kad saldi produkcija nepriviliotų maistinių muselių. Kita galima išeitis tokioje situacijoje – šių produktų laikymas šaldytuve prekybos salėje, tačiau vargu ar pirkėjai būtų supratę tokio mūsų elgesio motyvus“, – apie pokyčių privalumus kalbėjo bendrovės vadovas.
Išsirinkdavo skaniausius riešutus
Idėja atsisakyti nefasuotų birių produktų verslininko galvoje brendo jau kone dešimtmetį, tačiau įmonė vis delsė ją įgyvendinti, o per pandemiją prekybos suvaržymai paskatino žengti šį žingsnį ilgai nesvarstant. „Norfa“ čia buvo pirmoji.
„Šiandien džiaugiuosi, kad tuomet ryžomės būti pirmieji, nors, kaip sakiau, baimės būta. Juk puikiai žinau, kad dažnai verslas pokyčiams nesiryžta dėl to, jog baiminasi, kad jo siūlomų naujovių pirkėjas neįvertins. Ši situacija atskleidžia, kad abi pusės – tiek verslas, tiek klientas – nori augti ir gyventi sąmoningiau, tobulėti.
Esame žengę keletą žingsnių ir įsitikinome, kad jei idėja tikrai pažangi, ir kiti rinkos dalyviai paskui seka tavo pavyzdžiu“, – mintimis dalijosi verslininkas.
„Norfos“ vadovas juokavo, kad šis žingsnis sulaukė ir neigiamų komentarų, – pirkėjai piktinosi, kad dabar iš riešutų mišinio negalima išsirinkti mėgstamiausių ar net brangiausių riešutų, mat produkcija jau supakuota. Tad sufasavus birius produktus nušauti net du zuikiai: ne tik užtikrinta geresnė produktų apsauga nuo kenkėjų, bet ir apsauga nuo nesąžiningų pirkėjų ar net tokių, kurie visai nesinaudojo semtuvėliu – imdavo produktus tiesiog rankomis.
Tokį prekybininkų sprendimą teigiamai vertina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos specialistų, sprendimas prekiauti tik fasuotais biriais produktais padės geriau užtikrinti parduodamų produktų saugą.
Tarnybos inspektoriai nuolat vykdo prekybos įmonių kontrolę, kurios metu vertina ir parduodamų maisto produktų kokybę. Taip pat skubiai reaguojama į gaunamus vartotojų pranešimus dėl maisto produktų kokybės.
