Kovo 7 d. spaudos konferencijoje Vilniuje išvardintų kalbėtojų argumentai, kaip tikisi ūkininkai, pasieks ir Vyriausybę, kurios darbotvarkėje šiuo metu vyksta argumentų uždrausti kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje paieška. LR Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas išsamus kailinių žvėrelių auginimo draudimo vertinimas ekonominiu ir socialiniu požiūriais, bet Vyriausybės teisės aktuose juo nesiremiama.
A.Baravykas, atstovaujantis daugiau kaip 40 ūkininkų organizacijų vienijančius Žemės ūkio rūmus, savo pranešime akcentavo, kad gyvulininkystė yra mokslas, kuris labai smarkiai evoliucionavo iki mūsų dienų ir gyvūnų gerovė yra kaip niekad aukšto lygio. „Visuomenė keičiasi, daug kas nutolsta nuo kaimo ir juos pradeda šokiruoti tokie dalykai, kurie niekada nešokiruos gyvenančio kaime“,– pažymi ūkininkas ir teigia, kad draudimasauginti kailinius žvėrelius inicijuotas informaciniuose burbuluose užsidariusios nedidelės grupės žmonių. „Didžiausia problema, kad vengiama diskusijų, reikia nuvažiuoti į fermas politikams ir įsitikinti, ar tas srautas, kurį skleidžia kažkas internete, yra teisingas“,– siūlo A.Baravykas. Jis pateikia pavyzdžius, kaip žvėrelių augintojai buvo kaltinami kailių eksportu į Rusiją prasidėjus karui su Ukraina, nors nė vieno žaliavinio kailio Lietuvos ūkininkai į Rusiją nepardavė (šaltinis: Valstybės duomenų tarnyba. Skelbiama, kad Danija uždraudė auginti kailinius žvėrelius, nors tikrovėje ši veikla buvo tik pristabdyta dėl COVID ir vėl atnaujinta.
„Matydami šią neteisybę manome, kad gali šis procesas po žvėrelių apimti ir kitas šakas. Jei kas nors negerai su gyvūnų auginimo sąlygomis, tai turi būti gerinamos sąlygos, bet ne uždaroma visa šaka... gaunasi, kad visa šaka, išstumta į moralinį paribį, tad ją uždarius jau nieko nereikia kompensuoti“, – nuogastauja A.Baravykas ir primena apie pagarbą ūkininkams, kurie sukūrė itin modernų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių, niekada neprašiusį iš valstybės paramos.
Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas vertina šią valstybės iniciatyvą iš ekonominės pusės: „Kuriamas precedentas kaip verslas gali būt uždraustas daliai visuomenės reikalaujant ir kitai daliai visuomenes pritariant“. Jis perspėja: „Tai pavojingas žaidimas. Vieno verslo, vienos atskiros šakos uždarymas vieną dieną, vėliau gali būti kito uždarymas kitą diena. Ir tai gali būti ir jūsų verslas. Ar tai kailinis, ar kitas verslas, visuomenė gali susitarti dėl verslo nacionalizavimo“.
Kaip pavyzdį M.Dubnikovas iliustruoja galimybę paimti privačius sklypus ar namų valdas valstybės reikmėms: „Turite būstą, per jį norima tiesti Rail Baltica (geležinkelio linija). Atsiranda būtinybė paimti nuosavybę valstybės tikslais. Čia būtinas turto, kompesacijos vertinimas“. Žvėrelių augintojams siūloma nemokėti kompensacijų, nes apie naujovę uždrausti iki šiol legalią veiklą perspėjama iš anksto. M.Dubnikovas tęsia: „Jei pasakysiu, pasitrauk iš savo būsto, nes po 10 metų čia bus geležinkelis Rail Baltica, ar tai reiškia, kad komensacijų nebereikia?“.
Dėl draudimo ir komensacijų, pasak jo, turi susitarti didelė visuomenės dalis, o ne maža aktyvi interesų grupė.
Dažnai žvėrelių ūkiai yra šeimos verslas vystytas daug metų. „Ne tik verslininkai, bet ir žmonės (samdomi darbuotojai) užsiima žvėreliais, ta dalis bus pažeidžiama. Kompensacijos jiems turi būti apskaičiuotos: išeitinės, bedarbio pašalpa, kainuos persikvalifikavimas, kalbame apie žemės ūkį, kuris vyksta ne miesto centre, o regionuose, kur trūksta darbo vietų ir pajamų centru“,– dėsto M.Dubnikovas.
Kalbant apie piniginius klausimus ekonomistas vyriausybės siūlyme numatytą vieno milijono eurų kompensacijos sumą vadina absurdu. Europos šalys, kurios nusprendė kompensuoti už uždarytus ūkius mokėjo po 300–500 eurų už vieną veislinę patelę ūkių savininkams, Lietuvos atveju tai sudarytų apie 120–130 mln eurų. Jis atkreipia dėmesį, kad iš 19 valstybusių, uždraudusių auginti žvėrelius dėl kailio, 10-yje jų išvis nebuvo nei vienos fermos.
Jis siūlo atsakyti į klausimą, ar Lietuvai verta prarasti nuo 40–50 mln eurų eksporto pajamų iš kailių kasmet (o rinkos pakilimo laikais per 100 mln), o jei kalbama, kad kailio niekas neperka, tai verslas gali persiorientuoti pats be valstybės draudimo: „Mūsų atveju gausis, kad kitos šalys pelnysis iš kailio prekybos, nes jei yra paklausa, joks draudimas ekonomikoje realiai neveikia“.
Česlovas Tallat-Kelpša pateikia konkrečius pavyzdžius, kaip viešojoje erdvėje manipuliuojama informacija apie kailinių gyvūnų auginimą ir paneigia mitus apie neva prastą gyvūnų gerovę, taršą, galimą neskaidrią prekybą ir neva visuotinį šalies gyventojų norą uždaryti visą sektorių.
„Pagal VILMORUS atliktą apklausą (2023 m. vasaris) tik 2 proc. šalies gyventojų pasisako už pinigų skyrimą finansuoti kailinių žvėrelių draudimą“, teigia Č.Tallat-Kelpša ir pateikia pavyzdį: Všį „Tušti narvai“ klausia visuomenės: Ar sutinkate, kad auginti narvuose laukinius gyvūnus (lapes, audines) ir žudyti dėl jų kailio yra nepriimtina? Į tokį klausimą ir pats atsakyčiau taip. Apklausos rezultatas – 80 proc. pritariančių. Mes klausiame: ką manote, apie kailinių žvėrelių auginimą? Rezultatas – tik 35 proc. nusiteikę neigiamai. Jei vadovautumėmės visuomenės nuomonės apklausa, LR Seime numatytam žvėrelių auginimo draudimui pritaria tik apie 17 proc. gyventojų, o nepritaria daugiau nei 36 proc“.
Pakaustas apie dabartinę ekonominę situaciją kailių rinkoje Č.Tallat-Kelpša pasakoja, kad nuo 2015 m. po didžiulio rinkos bumo pardavimai krito, vėliau krizę sukėlė COVID pandemija ir karas Ukrainoje. Šiuo metu yra stebimas kainų augimas, ir tie ūkininkai, kurie išgyveno krizę, taps stipresni ir jiems prognozuojamas smarkus pajamų augimas.
Savo pranešimo metu ūkininkas priminė, kad prieš prieš kiek daugiau dešimtmetį jo ūkyje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus lygino ūkio modernumą su JAV ūkiais, kiti valdžios atstovai raštus už pasiekimus žemės ūkio srityje, o šiandien jis yra stumiamas į moralinį paribį. „Kaip iki to prieita?“,– klausia Č.Tallat-Kelpša.
