„Investicinei aplinkai jis nepadės, bet ir nepakenks. Bankai patys labai puikiai žino, kad ilgą laikotarpį turėdami pelną iš savo veiklos, maždaug 200–300 mln. eurų, toks vidutinis komercinių bankų pelnas Lietuvoje, patys sunkiai gali paaiškinti, o ką gi tokio nuostabiai gero bankų sistema padarė, kad dabar galėtų uždirbti visą milijardą“, – teigė I.Šimonytė.
„Puikiai žinome, kad pelningumo augimas yra tiesiog iš pasikeitusios Europos Centrinio Banko politikos, kurios poveikis persikėlė iš karto. Taip pat tie indėliai, kurie laikomi ECB, iš karto pradėjo uždirbti dideles pajamas, kadangi bankams netrūksta likvidumo skolinimui, reiškia, jie neperkelia to savo klientams, kurie yra indėlininkai, ir tai yra renta.
Ekonomikoje yra tokia sąvoka – kai tiesiog sėdi ant kažkokio šaltinio per daug nesivargindamas ir gauni pajamų srautą“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Galiausiai ji pažymėjo, kad bankų pelnai yra laikinas konjunktūrinis dalykas ir ECB nutarus, jog padarytas pakankamas poveikis infliacijai, viskas pasisuks į priešingą pusę, tačiau, I.Šimonytės manymu, reaguoti į susidariusią situaciją vis tiek reikia.
„Tai yra laikinas fenomenas, kada ECB nutars, kad poveikis infliacijai yra pakankamai padarytas, tada tas tendencija pasisuks į priešingą pusę ir visų šių srautų nebebus, bet apsimesti, kad niekas nevyksta ir yra normalu, jog bankų sistemoje nukritęs milijardas iš dangaus, mano supratimu, nėra visuomeniškai teisinga“, – sakė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta apie laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių, pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m. Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų. „Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
