„Nes mes įvedėme sankcijas siekdami labai aiškių tikslų. Tos sankcijos buvo įvestos tam, kad šie abu režimai jaustų tam tikras savo veiksmų, pirmiausia, karo Ukrainoje, pasekmes. Ir pasakykite, prašau, kas atsitiko pozityvaus, kad tas sankcijas būtų galima sumažinti?“ – teigė jis.
Kadangi sankcijų sumažinimo klausimas iškeltas dėl tariamos baltarusiškų trąšų svarbos užtikrinant žemdirbystės efektyvumą į badą linkusiose valstybėse, prezidentas teigia, kad tokioms šalims turėtų būti padedama tiesiogiai.
„Tai galbūt tvarkykime gamybos ir prekybos grandines? Tiesiogiai remkime tas šalis, kurias norime paremti. Bet nepasiduokime šiems dirbtiniams argumentams, kuriais siekiama įgyvendinti vieną tikslą – sukurti precendentą, parodantį, kad Europa jau krypsta į šoną ir tai būtų nepaprastai žalinga politiškai“, – žurnalistams Briuselyje komentavo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Afrikos kontinente egzistuoja bent trys didelės trąšų gamintojos, kurios turi galimybę aprūpinti tiek visą žemyną, tiek eksportuoti trąšas į kitas valstybes. Negana to, jeigu egzistuotų toks būtinumas, anot jo, Baltarusija galėtų eksportuoti trąšas per Ust Lugos uostą Rusijoje.
„Mes kalbame apie Afrikos ir kitų badui jautrių šalių situaciją, tačiau egzistuoja bent dvi didelės trąšų gamintojos Nigerijoje ir viena didelė gamintoja Alžyre. Jos per metus pagamina apie 30 mln. tonų potašo pagrindu pagamintų trąšų. Tai dvigubai viršija Afrikos reikmes. Tai man nesueina galai, kaip jos eksportuoja trąšas ne į Afrikos valstybes, o į kitur“, – tvirtino G. Nausėda.
„Baltarusiškos trąšos gali būti vežamos per Ust Lugos uostą, kodėl nevežama per ten? Todėl, kad brangiau? Taip, iš tikro brangiau. Bet ar tai mūsų problema?“ – pridūrė jis.
Galiausiai prezidentas paminėjo, kad Ukrainos pavyzdys atsiriboti nuo iš Rusijos gabenamo branduolinio kuro parodo, kad įmanoma atsiriboti nuo visiškai visų rusiškų ar baltarusiškų produktų.
„Tačiau Ukrainos pavyzdys rodo, kad galima pamažu atsisakyti netgi Rusijos branduolinio kuro ir pereiti prie amerikietiško branduolinio kuro. Tai irgi labai geras pavyzdys tiems, kurie vis dar prisirišę prie bambagyslės“, – tikino jis.
Dalis ES šalių, įskaitant Portugaliją, Nyderlandus, Prancūziją, Italiją, jau kurį laiką siūlo pritaikyti išimtis trąšų eksportui iš Baltarusijos. Tokios išimtys siūlomos siekiant, kaip teigiama, išvengti neigiamo sankcijų poveikio maisto kainoms ar galimai trąšų trūkumo sukurto bado.
Siūlymus švelninti sankcijas palaiko ne tik nemaža dalis ES valstybių, bet taip rašo „Politico“ ir Jungtinės Tautos (JT), kurių manymu baltarusiškos trąšos yra svarbios sustabdyti galimus maisto trūkumus Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje esančiose valstybėse.
Dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva pasirengusi pasinaudoti vienbalsiškumo principu
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė poziciją dėl sankcijų Baltarusijai. Pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos režimo toliau tęsiamos ir stiprinamos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, jokių kompromisų įvedant griežtas sankcijas negali būti.
Seimo komitetai siūlo prezidentui ir Vyriausybei „telkti prieš ES sankcijų nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams išimtis nukreiptą ES valstybių narių koaliciją siekiant, kad nebūtų pritarta jokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms“.
Parlamento komitetai taip pat skatina inicijuoti derybas dėl visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai išimčių ar išlygų atšaukimo. Parlamentarai akcentuoja, kad keliant šią iniciatyvą yra atsižvelgiama į tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė tarptautinį Vladimiro Putino arešto orderį.
