Priešakyje – nauji iššūkiai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, suformavusių dabartinę Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, yra karas Ukrainoje.
„Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos žmonės per šią geopolitinę krizę labai aktyviai dalyvavo palaikydami Ukrainą. Manau, tai matoma visiems ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Netgi kai kurios valstybės, esančios Europos Sąjungoje (ES), kurios nelabai įsiklausydavo į mūsų pastabas, dabar jau kalba visai kitaip“, – ketvirtadienį, kovo 23 d., sostinėje vykusiame Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2023“ šnekėjo V.Janulevičius.
Jis pridūrė, kad Lietuvos derybinė galia prie ES stalo tampa vis stipresnė, į ją vis labiau įsiklausoma. Visgi lyderiauti net ir ekstremaliomis situacijomis gali ne tik valdžia, bet ir verslas.
„To įrodymas – praėjusių metų Lietuvos pramonės rezultatai, kurie per 32 metus buvo geriausi iš visos istorijos. Lietuviško eksporto kiekiai užaugo trečdaliu. Nuo Nepriklausomybės laikų iki dabar tokių atvejų nėra buvę“, – džiaugėsi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Tačiau priešakyje – nauji globalūs iššūkiai. V.Janulevičius pabrėžė, kad nuo pernai metų pasaulį purto maratonas besitęsiančių problemų.
„Konkurencingumas – vienas iš mūsų pagrindinių iššūkių. Lėtėjant pasaulio globalizacijai ir tarptautinei prekybai, didės ekonominė konkurencija. Ji didės ne tik tarp JAV, trečiojo pasaulio šalių, bet ir ES viduje. Didės kovos dėl išteklių, produktų, puslaidininkių, tad turėsime išties didelę konkurencinę aplinką. Tam ruoštis laikas dabar“, – sakė jis.
Kita didelė problema – energetika.
„Pasaulyje dabar formuojasi naujas pasiūlos ir paklausos balansas. Rusijos ir Ukrainos karas lėmė tai, kad dėl staigių energetikos rinkos pokyčių praėjusiais metais turėjome tikrai krizinę situaciją“, – aiškino V.Janulevičius.
Dar vienas iššūkis – klimato kaita. Pasak eksperto, ši problema nebus išspręsta be privačių investicijų.
„Yra labai stiprus korporatyvinių struktūrų sulaikymas pasauliniu mastu. Ir viešasis sektorius, deja, negali su juo lengvai kovoti“, – tikino V.Janulevičius.
Tačiau po Rusijos ir Ukrainos karo išryškėjusi pasaulio poliarizacija tik didės, manė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
„Šiuo metu vykstančio karo pamokos, manau, turėtų būti labai gerai įsisamonintos. Deja, demokratinis pasaulis traukiasi“, – pridūrė jis.
Anot V.Janulevičiaus, Lietuvai pasitempti reikėtų ir technologinėje konkurencijoje.
„Lietuvoje ir ES kalbame apie pramonę 4.0, kai jau daug kas kalba apie pramonę 5.0 ir 6.0. Dėl to mes turėtume paskubėti ir nevėluoti“, – pabrėžė forumo dalyvis.
„2022 metais Kinija aplenkė JAV pagal robotų tankumą. Šiandien pirmauja Pietų Korėja. Tada – Vokietija, Kinija ir JAV. Manau, tai – rimtas įspėjimas mums visiems. Europa – regionas, ženkliai atsiliekantis nuo pirmaujančių Azijos šalių.
Kol mes sprendžiame robotų problemą, pasaulis jau integruoja dirbtinį intelektą. Įgyvendami ketvirtąją pramonės revoliuciją, turime galvoti apie pramonę 5.0. Kalbant apie Lietuvą, situacija nėra labai gera, nes nėra paskatų, kurios yra Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Tikimės, kad ateity šis procesas paspartės“, – manė jis.
Dar viena aktuali tema – demografija. Kaip aiškino V.Janulevičius, per ateinančius dvejus metus 230–240 tūkst. žmonių išeis į pensiją.
„Tai – viena giliausių krizių darbo rinkoje. Dėl to mes jau dabar turime kalbėti apie tai, nes kitu atveju tiesiog nebebus tų žmonių, kurie kurs tą pridėtinę gerovę mūsų šaliai“, – tikino V.Janulevičius.
„Daug kas sako: „Mums nereikia užsieniečių“. Ne, mums jų reikia, nes mes neturime, kas galėtų dirbti darbus. Jei taip bus ir toliau, klausimas, kaip galėsime išlaikyti savo tėvus? Deja, gimstamumo problemos greitai neišspręsime, mes nepriversime moterų gimdyti.
Tuo labiau kad tų moterų, išvažiavusių į užsienį, yra labai daug. Net jei kiekviena mūsų mergina ar moteris turėtų po tris vaikus, negalėsime atstatyti savo balanso. Tad be imigracijos šios problemos neišspręsime“, – pabrėžė jis.
Paskutinė jo įvardyta problema – švietimo trūkumas.
„Kova dėl talentų, aišku, tik aštrės. Švietimas tampa konkurencingumo ginklu. Beje, paradoksalu, kad pastaruosius 20 metų IQ jau keletą dešimtmečių mažėja. Nepatikėsite, jis mažėja išsivysčiusiose šalyse. Paradoksas. Tad išsilavinimo nelygybė didėja, o pramonės ateitis, be abejo, siejama tik su dirbtiniu intelektu“, – apibendrino V.Janulevičius.
Išgelbėtų konkurencinis proveržis
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, Lietuvai šiuo metu labiausiai pasistengti reikėtų būtent konkurencijos srityje. Lyginant su pasauline rinka, Lietuva neužima aukštų pozicijų kaip konkurencinga valstybė.
„Lietuva tarp 63 pasaulio vertintų šalių yra 29 konkurencingiausia šalis. Toje pačioje vietoje esame buvę ir 2019 metais. Deja, pastaraisiais metais buvome 31 ir 32 vietose. Tarp ES žaidėjų esame trečiojoje lygoje kartu su Čekija ir Prancūzija. Tai nėra gerai, mūsų siekiamybė turėtų būti visai kitokia. Pirmajai lygai priklauso Danija, kuri laikoma pačia konkurencingiausia šalimi“, – forume kalbėjo V.Janulevičius.
Vienos silpniausių mūsų pozicijų konkurencingumo prasme yra vidaus rinkos silpnumas.
„Čia mes negalime nieko padaryti, nes esame maža šalis – mūsų rinka tokia, kokia yra, mes turime joje gyventi. Bet dėl užsienio investicijų, manau, galėtume ir labiau pasistengti“, – svarstė jis.
V.Janulevičiaus nuomone, Lietuvoje konkurencingumo proveržis įmanomas tik nukreipus kritinę masę investicijų į technologinę pramonės ir kitų verslų pažangą.
„Šiuo metu numatomas ir planuojamas investicinis paketas subsidijų ir paskolų pavidalu gali padėti mums užtikrinti neatsilikimą, bet tikrai ne proveržį, todėl svarbu įvardyti kritinius ekonomikos augimo sektorius, iš kurių vienas – pramonė.
Ji sukuria 21 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mes esame pramoninė valstybė. Tad reikėtų nukreipti kritinę masę būtent čia. Turime kviestis investuotojus, kurie investuotų į Lietuvą“, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Užsienio investuotojus, jo manymu, pritrauktų ir pigesnė bei tvaresnė energetika.
„Energetika – labai svarbi. Tik ji gali užtikrinti pramonės judėjimą į priekį. Tvari, žalia ir pigi energetika gali duoti postūmį, pritrauksiantį čia daug daugiau investuotojų ir žmonių, kurie čia ateis dirbti ir sukurs vertę.
Galima pasidžiaugti, Lietuvoje energijos intensyvumas palyginti yra vienas mažesnių pasaulyje. Mūsų šalyje, priešingai negu kitose, gyvename priklausomai nuo elektros importo. Daugelis įstatymų leido kiekvienam žmogui, pasistačiusiam saulės elektrinę ar nutolusį parką, sprasti, kiek ta energetika yra svarbi. Tai paskatino taupyti“, – pasakojo V.Janulevičius.
Ragina didinti aukštųjų technologijų eksportą
„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys pabrėžė, kad Lietuvai išties svarbu daugiau eksportuoti.
„Lietuvos eksportas per aštuonerius metus padvigubėjo, bet aukštosios technologijos sudaro tik 12 proc. viso Lietuvos eksporto. Tai nėra labai daug. Dauguma išsivysčiusių šalių yra prieky mūsų“, – forume sakė A.Paukštys.
Be to, Europos tvarumas reikalauja ir naujų sprendimų.
„Svarbu ir galios modulių gamyba. Galios moduliai dabar labai svarbūs žaliajai energetikai. Tai – vienas sprendimų, kuris leis mums būti tarp lyderių“, – sakė jis.
Ekonominiai iššūkiai – visame pasaulyje
Svarbiausias pasaulio ekonomikos tendencijas forume aptarė „Nasdaq“ vyr. ekonomistas Philas Mackintoshas.
Pasak jo, pasaulio ekonomika ėmė lėtėti po koronaviruso ir tik neseniai ji pradėjo atsigauti.
„Šis laikotarpis viso pasaulio verslui buvo išties sudėtingas. Tačiau darbuotojai visame pasaulyje taupė pinigus, nes negalėjo keliauti, apsistoti viešbučiuose. Tai – pagrindinė priežastis, šiuo metu leidusi ekonomikai atsigauti, nes sutaupę daug pinigų, žmonės dabar ėmė vėl juos leisti, dažniau naudotis kreditinėmis kortelėmis“, – manė P.Mackintoshas.
Visgi tai turėjo ir neigiamų pasekmių. Viena jų – infliacija.
„O tuomet prasidėjo karas Ukrainoje, sukėlęs energetikos kainas. Tai infliaciją perkėlė į dar didesnį lygį. Tai – didžiulis iššūkis“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau yra ir pozityvių žinių – infliacija šiuo metu ėmė mažėti, jau pinga ir energetika.
„Europa rado būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Rado, kuo pakeisti rusiškas dujas. Tai – išties pozityvus ženklas, nors seniau manyta, kad Europos ekonomikai infliacija smogs labiausiai“, – tikino jis.
Įžvelgia rizikų dėl investicijų
Europos investicijų banko grupės biuro Baltijos šalims vadovas Marco Francinis forume atskleidė, kad Europos verslo lyderiai po pasaulinės ekonominės krizės sumažino savo investicijas į ES šalis.
„Čia yra rizikų. Jei neinvestuosime į inovacijas, vis labiau atsiliksime nuo pasaulio“, – pabrėžė M.Francinis.
Visgi tą padaryti nėra taip paprasta, tikino Europos investicijų banko grupės biuro Baltijos šalims vadovas.
„Yra kliūčių. Viena jų – energetikos kainos. Pastaruosius metus jos labai augo. Kita kliūtis – nežinomybė dėl ateities“, – sakė M.Francinis.
