Apie tai pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Nusižengusiems grėstų baudos
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė aiškina, kad nacionalinėmis sankcijomis siekiama papildyti Europos Sąjungos (ES) teisės reglamentus ir tarptautinius įsipareigojimus, įvesti tokius punktus, kurių ES teisė nereguliuoja.
„Svarbu išlaikyti sankcijų tęstinumą, net kai nepaprastosios padėties nebebus“, – pabrėžė J.Neliupšienė.
Anot jos, svarbu didinti ir atsakomybę už sankcijų pažeidimus: „Reikia nepamiršti, kad Lietuva ir dar keturios, iš viso penkios ES valstybės, yra vienintelės, kurios turi sausumos sieną su Rusija ir Baltarusija. Dėl to didžioji dalis prekių keliauja sausumos keliu per mūsų valstybę.
Mums tenka didžiulė atsakomybė ir kartu didžiulė našta tuos srautus tikrinti ir užtikrinti, kad sankcionuotos prekės nekeliautų už ES sienos.
Yra įvairių poveikio priemonių. Viena jų – numatyti didesnę atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Kol kas juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimą administracinė atsakomybė nėra numatyta, todėl reikia šį teisinį aspektą sutvarkyti.
Numatytos atsakomybės turėtų veikti kaip prevencinė priemonė, siųstume aiškią žinutę, jog sankcijų pažeidimai, ypač pakartotiniai tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimai, bus netoleruojami.“
Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, aiškino, kad daugelis verslų sankcijų laikosi ir niršta ant tų, kurie to nedaro, mat tokiu atveju konkurencinė kova tampa nelygiavertė, į rinką gali būti pateiktos pigesnės sankcionuotos prekės.
„Užkardymas turi būti griežtinamas. Tai ne tik politinis, bet ir ekonominis interesas, verslai turi veikti vienodomis ekonominėmis sąlygomis“, – pareiškė jis.
J.Neliupšienė linksi galva – nuolat atsiranda schemų, kaip sankcijas apeiti. Visgi įtvirtinus didesnę atsakomybę už pakartotinius pažeidimus, didesnes baudas, o gal net ir konfiskavimo galimybę, tokių sankcijų apėjimo atvejų sumažėtų.
„Konfiskavimas būtų galimas tiek pagal administracinių nusižengimų, tiek pagal baudžiamųjų nusižengimų kodeksus“, – teigė ji.
Tačiau A.Romanovskis pabrėžia, kad baudas reikia taikyti atsižvelgiant ir į nusižengimo sudėtingumą, tai buvo padaryta tyčia ar netyčia, mat tokių sankcijų laikymasis yra visiems nauja sritis, todėl klaidų gali būti neišvengta.
„Svarbus lankstumas, nes dauguma nori laikytis sankcijų, todėl galimybė atleisti nuo baudų, jei veikla nebuvo tyčinė, būtų gerai. Mus tai nuramina, todėl į visus nacionalinių sankcijų siūlymus nereaguojame jautriai“, – kalbėjo jis.
Kyla diskusijų dėl su Rusija ir Baltarusija tebedirbančių verslų viešinimo, nesutarta, kaip, kada, kokiais atvejais tai turėtų būti skelbiama. J.Neliupšienė neneigia, kad tai dar reikia apsvarstyti, kad būtų rastas tinkamas sprendimas, visgi, anot jos, nereikia manipuliuoti išėjimo iš šių rinkų laikotarpiu, neva iki viešo paskelbimo apie su Rusija ir Baltarusija dirbantį verslą reikėtų jam dar suteikti laikotarpį pasitraukti.
„Išėjimo laikotarpį reikia skaičiuoti nuo praėjusių metų vasario 24 d.“ – nukirto ji.
Nemano, kad kitos šalys padeda apeiti sankcijas
Kad eksportas į Sakartvelą, Kazachstaną ar kitas šalis išaugo, nereiškia, jog keliauja tik sankcionuotos prekės ir jos visos galų gale pasiekia Rusiją, sako J.Neliupšienė.
„Reikia nepamiršti, kad pati Rusija yra įvedusi eksporto ribojimus į visas šalis. Vadinasi, tam pačiam Kazachstanui ar Sakartvelui reikia tam tikrų prekių ir jie jas dabar perka iš ES šalių.
Todėl ne viskas, kas važiuoja į tas šalis, yra sankcionuota. Be to, dabar turime gerą komunikacijos kanalą su Kazachstanu. Siunčiame užklausas, tikriname, operatyviai gauname atsakymus.
Nemanau, kad tų valstybių vadovai nori, jog jų šalys būtų naudojamos kaip sankcijų apėjimo centrai“, – kalbėjo J.Neliupšienė, paminėdama, kad sankcijų apėjimai užtraukia ir atsakomybę, o to nenori nė vienas.
Užsienio reikalų ministerija yra Seimui pateikusi Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnes bausmes už ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat siūloma įtvirtinti tam tikras nacionalines sankcijas.
Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti nuo 50 iki 100 proc. prekių ar paslaugų, kurios buvo sankcijų pažeidimo dalykas, vertės. Tačiau tokia bauda turėtų būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tada skiriama bauda siektų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Už pakartotinį nusižengimą arba didesnė nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama iki 5 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Be to, numatoma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą.
Tuo metu administracinių nusižengimų kodekse būtų padidintos baudos už pakartotinius tiek tarptautinių, tiek nacionalinių sankcijų pažeidimus. Už ribojamųjų priemonių pažeidimus numatoma taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Įstatymų pakete numatomi pokyčiai, susiję ir su nacionaliniu lygiu taikomų ribojamosiomis priemonių reglamentavimu. Siūloma atskirais teisės aktais įtvirtinti šiuo metu taikomas sankcijas dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per ES išorės sieną, išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus. Šias nacionalines sankcijas Lietuva taiko jau dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą.
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
