„Seimą galimai pasieks pakoreguotas modelis, atsižvelgiant į girdimas pastabas ir iškylančias rizikas, nei toks, koks jis pristatytas. Institucijos teikia pastabas, kurias įvertinusi Vyriausybė priims galutinį sprendimą, kokį siūlymą ir kaip atrodantį pateiks Seimui.
Bet principinė idėja palaikytina, nes priemonė būtų laikina ir nukreipta tik į labai aiškią dalį, kuri susidarė dėl išskirtinių aplinkybių, o ne kredito įstaigų priimtų sprendimų ar vykdytos veiklos“, – Eltai teigė M. Lingė.
Konservatorius aiškina, kad panašus principas buvo įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) mastu dėl susidariusios situacijos elektros rinkoje. Anot jo, išskirtiniai bankų pelnai susidarė ne tik dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų, bet ir dėl pandemijos metu taikytos valstybės pagalbos.
„Tokia išskirtinė situacija susidarė ne tik dėl ECB sprendimų, bet pirmiausia dėl pandemijos metu itin plačiai taikytos valstybės pagalbos, dėl ko Lietuvoje indėliai bankuose pradėjo augti sparčiausiai euro zonoje, o perteklinis likvidumas bankuose taip pat šiuo metu yra rekordiniame lygyje“, – sakė BFK pirmininkas.
„Bankai tą likvidumą laiko centriniame banke, už ką gaunamos didelės palūkanos. Tai, kas gaunama dėl išskirtinių aplinkybių, negrįžta, pavyzdžiui, palūkanomis už terminuotus indėlius. Ta grąža būtų solidari, bet bankams dėl didelio likvidumo nėra būtina, todėl tai tampa nelauktais viršpelniais, dėl kurių ir siekiama sukurti panašų mechanizmą, kaip jo ES ieškojo dėl elektros rinkos ištikusių kataklizmų praėjusių metų pabaigoje“, – pažymėjo jis.
Galiausiai M. Lingė tikina, kad nėra tikslo bausti bankų, tačiau didelio pelno naudą turėtų pajusti visa valstybė, o ne tik „siaura grupė laimingųjų“. Dėl to, jo manymu, prasmingas tikslas yra įnašą skirti nacionaliniam saugumui svarbiai infrastruktūrai.
„Nėra tikslo nei bausti, nei skriausti, bet auksinių kiaušinių, kurie nebus amžini, naudą pajusti turėtų visa valstybė, o ne tik siaura grupė laimingųjų. Dėl to prasmingas ir tikslas, kam šie pinigai būtų naudojami – stiprinant nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, kurios finansavimui poreikis stipriai išryškėjo dėl išaugusios Rusijos grėsmių“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart LB ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
