Taip antradienį ji sureagavo į ministerijos gautą Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos.
„Baltarusiai ir rusai, kurie legaliai savo gyvenimą kuria Lietuvoje, jau gali ramiau atsikvėpti, šiandien Seimas priėmė labiau subalansuotą įstatymo projektą, neribojantį teisėtai gyvenančių ir pabėgusių nuo režimų žmonių teisių. Ši istorija čia, tikiuosi, ir pasibaigs. Tačiau laukia nauja serija, kurią mums serviruoja Valstybinė kalbos inspekcija,“ – įrašą feisbuke pradėjo ministrė.
A. Armonaitė nurodė, kad institucijoms išsiųstame „aplinkraštyje“ itin nerimaujama, esą inspekcija gauna daug skundų dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinių, o dabartinė situacija „pažeidžia Lietuvos piliečių lingvistines teises“ prekybos centruose ir vaistinėse, kur dirba nemažai karo pabėgėlių.
„Todėl jau ruošiamasi patikrinimams, o situacijai nepasikeitus bus imamasi „poveikio priemonių“. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Kad verslas, priėmęs žmones į darbą, bus baudžiamas, ar kad tūkstančius žmonių reikės atleisti iš darbo?
Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – rašė ji.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
„Tiems, kas dirba, kas prisideda prie mūsų ekonomikos savo kasdieniu darbu. Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – nurodė ji.
