Apie tokį užmojį kalbama metinėje JAV ir ES energetinio saugumo darbo grupės ataskaitoje.
Remiantis bendru Baltųjų rūmų ir Europos Komisijos (EK) pranešimu, paskelbtu prieš antradienį organizuojamą ES ir JAV energetikos tarybos susitikimą, 2023-iaisiais darbo grupė ir toliau skirs dėmesį įtampoms energijos rinkose ir aukštoms energetikos išteklių kainoms, kurių augimą pakurstė Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Kaip teigiama, per vienerius metus nuo darbo grupės įsteigimo jos nariai padarė didelę pažangą siekdami tikslo sumažinti ES priklausomybę nuo energetikos išteklių importo iš Rusijos. Nepaisant to, blokas vis dar bando užsitikrinti pakankamą SGD tiekimą, galintį pakeisti rusiškas dujas. Darbo grupė šiemet teiks pirmenybę SGD rinkų stebėsenai, metano išlakų mažinimui ir energijos taupymui bei sieks užtikrinti, kad JAV 2023 m. Europai patiektų 50 mlrd. kubinių metrų SGD.
Skaičiuojama, kad 2022 m. JAV patiekė ES 56 mlrd. kubinių metrų SGD – tai daugiau kaip dvigubai didesnis kiekis, palyginti su 22 mlrd. kubinių metrų SGD tiekimu 2021-aisiais. ES pernai buvo pagrindinė JAV SGD tiekimo kryptis.
2022 m. pabaigoje rusiškos dujos sudarė tik 16 proc. bendro ES dujų importo, palyginti su 37 proc. 2022 m. kovą. Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio ES susimažino gamtinių dujų paklausą 19 proc., bloke ėmusis priemonių, be kita ko, skirtų sumažinti elektros suvartojimą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
