A. Armonaitė tvirtino, kad toks bankų apmokestinimas neprisideda prie investicinės aplinkos prognozuojamumo.
„Berods prieš metus ar dvejus įsivedėme papildomą pelno mokestį banko sektoriui, dabar vėl naujas mokestis, tai man atrodo svarbu pagarsinti, kai turime tokią mažą konkurenciją bankiniame sektoriuje ir stengiamės pritraukti naujus rinkos žaidėjus“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu teigė A. Armonaitė.
Kritiką bankų solidarumo įnašui išreiškė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė, aiškinusi, kad toks projektas suteikia neteisėtą valstybės pagalbą kitiems sektoriams, kurie taip pat turėjo neįprastai didelį pelną.
„Sektorius palaiko būtinybę stiprinti valstybėje gynybą, ir tą dėlioti neatidėliojant, tačiau mano, kad tai turėtų būti daroma solidariai, visi ūkio subjektai, kurie veikia valstybėje, turėtų prie to prisidėti, nes visi šia viešąja gėrybe džiaugsis. Sektorius nepritaria šiam projektui, nes tai būtų neteisėta valstybės pagalba teikiama kitiems sektoriams, kurie taip pat turėjo didesnį negu įprasta pelną“, – sakė E. Čipkutė.
Tuo tarpu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir finansų ministrė Gintarė Skaistė nepritarė minėtiems argumentams. Kalbėdami apie investicinę aplinką jie pažymėjo, kad svarbiausi klausimai yra valstybės energetinis, krašto saugumas ir geopolitinė situacija.
„Dėl investicinės aplinkos, kiek tenka kalbėti su investuotojais, kurie nori pirkti Lietuvos platinamus vertybinius popierius, pagrindiniai klausimai, kurie juos kelia, yra energetinis saugumas ir krašto saugumas, geopolitinė situacija, kaip esame pasirengę gintis po karo“, – tikino G. Skaistė.
„Saugumas yra vienintelė universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir kurią gali užtikrinti tik valstybė“, – galiausiai pažymėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Skaistė: tikiu, kad laikinasis bankų solidarumo įnašas sulauks palaikymo Seime
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas turėtų būti pateiktas Seime kitą savaitę po Velykų. Ji tiki, kad įstatymas sulauks palaikymo ir atmeta kritiką, dėl galimo neigiamo solidarumo įnašo poveikio investicinei aplinkai Lietuvoje.
„Tikėtina, kad savaitę po Velykų galėtų būti pateikimas Seime ir tokiu atveju, priėmimas priklausys jau nuo Seimo valios“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Mūsų nuomone, krašto saugumas yra nedalomas gėris, kuris reikalingas visiems Lietuvos piliečiams ir verslams vienodai, todėl mūsų nuomone, vienaip ar kitaip dalinti „nenušautą briedį“ galima, bet kas tokiu atveju nuspręs, koks padalinimas yra teisingesnis? Kadangi yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad panaudojimas, kuris yra numatomas įstatyme, gali būti surištas tik su terminuotomis išlaidomis, todėl ir numatymas, kam galima skirti pinigus yra ganėtinai apribotas (...). Dabar esminis prioritetas yra krašto saugumo stiprinimas, pasirengiant sąjungininkų priėmimui ir manau, kad tai visų mūsų bendras interesas“, – aiškino ji.
Vyriausybės narė reaguodama į ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kritiką dėl galimo neigiamo poveikio investicinei aplinkai pažymėjo, kad lygiai toks pats solidarumo įnašas buvo pritaikytas energetikos sektoriuje ir investicijų šis sektorius vis tiek sulaukė. Anot G. Skaistės, šio įstatymo įgyvendinimas kaip tik prisidės, kad investicinė aplinka būtų geresnė.
„Investicinė aplinka priklauso nuo daugiau dalykų, negu vienas ar kitas laikinas solidarumo įnašas. Lygiai toks pats solidarumo įnašas buvo pritaikytas energetikos sektoriuje ir matome, kad investicijų šis sektorius sulaukė“, – tikino konservatorė.
„Investicinė aplinka pirmiausia priklauso nuo Lietuvos atsparumo ir pasirengimo kitiems iššūkiams, kurie gali nutikti. Investuotojai nuolat klausia apie mūsų pasirengimą gintis ir energetinio saugumo iššūkius. Tikrai tikiu, kad šio įstatymo įgyvendinimas prisidės, kad investicinė aplinka būtų geresnė“, – akcentavo ji.
Galiausiai, kalbėdama apie potencialų palaikymą bankų solidarumo įnašui parlamente, ministrė vylėsi sulaukti palaikymo, o apie kompromisus dėl galutinio projekto nebuvo linkusi kalbėti.
„Tikiu, kad įstatymas sulauks palaikymo Seime (...). Kompromisai su rinka jau buvo padaryti, šiuo atveju pasiūlytas optimalus variantas“, – sakė G. Skaistė.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų kredito įstaigos ir filialai, įsteigti Lietuvoje, iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų, apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Galiausiai, laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, mutatis mutandis taikydama atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
