– Kokia dabar situacija elektros rinkoje?
– Turime gerokai išbalansuotą situaciją. Visu pirma, šiuo metu biržoje elektra labai pigi, kaina kartais priartėja prie nulio, turėjome dienų, kai kainavo vos 4 centus už kilovatvalandę. Prie tos kainos, žinoma, reikia pridėti apie 10–12 centų perskirstymo ir kitiems mokesčiams, tad galų gale turime 15–19 ct/kWh.
Kompensacijų lygis – 28 ct/kWh. Dalis visuomenės, ypač sutartis pasirašiusi gruodį, fiksavo 40–50 ct/kWh, bet dėl esamo valstybės kompensavimo sutarčių nekeičia.
Valstybė kompensuoja tiekėjams kainų skirtumą. Vadinasi, per biudžetą nukenčia visi mokesčių mokėtojai, nukenčia ir tas žmogus, kuris nesirūpina ir nėra paskatintas rūpintis mokama elektros kaina, kuri aukštesnė nei rinkos.
– Kodėl jau matome tokias kainas – 4 ct/kWh?
– Tokios kainos atsiranda todėl, kad biržoje stipriai krito dujų kainos.
Elektros kainą nustatantis algoritmas vertina aukščiausią savikainą turintį šaltinį. Šiuo atveju elektra, pagaminta iš dujų, yra pati brangiausia, bet kadangi dujos atpigo, smarkiai atpigo ir elektra.
Pernai rugpjūtį biržoje kubinis metras dujų kainavo apie 4 eurus, bet visuomenė to nepastebėjo dėl kompensacijų. Dabar dujų kaina biržoje siekia apie 40 centų už kubinį metrą ir tai kartu reiškia, kad elektra, pagaminta iš dujų, kainuoja gerokai pigiau.
– Kaip vartotojams reikėtų elgtis, kai matome tokias kainas?
– Vartotojams reikėtų prisijungti prie savo tiekėjų interneto svetainių, pasidomėti, kas siūloma, ir pasikeisti planą, pasirūpinti savimi ir nemokėti 28 ct/kWh. Taip už elektrą galima mokėti 30–40 proc. mažiau.
– Kaip subalansuoti valstybės kompensacijų sistemą? Kokia ji galėtų būti po liepos 1 d.?
– Sistemą reikėtų ne subalansuoti, o ją stabdyti ir kuo greičiau.
Žinoma, tai iššauktų stiprias tos visuomenės, kuri nesidomi elektros kainomis, emocijas. Bet čia tokia pati situacija, kaip ir daugiabučiuose, kuriuose gyvena žmogus, gaunantis kompensaciją už šildymą. Kai jam pasiūloma renovuoti daugiabutį ir taip vėliau sutaupyti pinigų šildymui, šis atsako, kad jam nereikia, nes jis ir taip šiuo metu moka 15–20 eurų per mėnesį už šildymą, kam jam dar už renovaciją mokėti papildomai. Tokiu būdu renovacija sustoja.
Lygiai tas pats dabar yra su elektros tiekimu. Dalis žmonių moka 28 ct/kWh, nes jiems tai patogu ir jie nieko nenori keisti.
Manau, politikai turėtų ryžtis priimti sprendimą pataupyti biudžeto pinigus. Jie galėtų sutaupyti pinigų iš energijos kompensavimo mechanizmo, kuris kainuoja milijonus eurų, o ne svarstyti kelti mokesčius.
– Sprendžiant iš Energetikos ministerijos komentarų, atrodo, kad kompensavimas iki liepos 1 d. vis tiek išliks. Kiek tai kainuos?
– Poveikis ekonomikai – išleisti milijonai eurų.
– Energetikos ministerija teigė, kad sprendimas bus priimamas sužinojus antrojo pusmečio visuomeninio elektros tiekimo kainą. Ar situacija antrąjį pusmetį gali itin keistis?
– Elektros kainos jau pasiekusios tam tikras žemumas ir artėjant vasarai turėtų išlikti stabilios.
Artėjant naujam šildymo sezonui kainos gali pakilti, viskas priklausys nuo orų.
Bet mes nematysime tokios įtampos, kokia buvo pernai prieš šildymo sezoną. Tada iš tiesų buvo svarstoma, ar namai nešals, ar elektros kainos nebus kosminės ir t. t. Baimių buvo daug, bet šįkart taip neturėtų nutikti.
Dujų saugyklos yra praktiškai pilnos, net pasibaigus sezonui Europos dujų saugyklos užpildytos apie 65 proc. To nebuvo 10 metų.
Be to, užtikrintas ir dujų tiekimas, nes dabar aplink Europą turime daug daugiau dujų terminalų nei anksčiau. Vadinasi, į mūsų regioną dujos galės patekti mažesne kaina, o tai reiškia ir pigesnę elektrą.
Žinoma, yra gąsdinimų, kad vėl susidursime su tam tikromis problemomis, bet problemų turėtume tik tuo atveju, jei gamta iškrėstų kokį nors pokštą, pavyzdžiui, žiemos pradžioje tvertume 30 laipsnių šaltį. Tada jau reikėtų ką nors peržiūrėti.
– Tai situacija energetikos rinkoje išties stabilizavosi?
– Vienareikšmiškai – taip. Stabilizavosi ir energetikos, ir žaliavų rinkoje. Kitaip sakant, Rusija prapylė savo energetinį karą prieš Europą.
