Daugiausia darbo čia klius Turto bankui. Jo vadovas Mindaugas Sinkevičius optimistiškas – sako tikintis, kad šitas Turto banko ir Vyriausybės projektas nebus tik popieriuje. „Vienas pagrindinių dalykų, dėl ko taip manau – valstybės tarnautojai, viešasis sektorius nusipelnęs geresnių sąlygų.
Tai nebus paprasta, pradiniame etape tai nebus patogu. Turto bankui taip pat nebus patogu, nes reiks versti klientus taikyti kitokius darbo metodus.
Daug kur estai mus lenkia, tačiau čia galbūt mes juos aplenksime – estai neturi tokio valstybinio projekto. Tikiuosi, kad po 5 metų bus visiškai įgyvendinti visi jo etapai“, – konferencijoje „Lietuvos Davosas“ pristatydamas kvartalą kalbėjo M.Sinkevičius.
Jo teigimu, net ir pasikeitus valdžiai šios idėjos neturėtų būti atsisakyti. „Didelių argumentų, kodėl projektą reikėtų stabdyti, nėra“, – teigė Turto banko vadovas.
Nori griauti senus pastatus
Du iš pastatų, kurie turėtų įsilieti į kvartalą, šiandien užimti – ten įsikūrusios viešosios įstaigos. Čia sutvarkyta ir dalis vidaus patalpų.
Tačiau būsimo ministerijų miestelio teritorijoje stovi ir senų pastatų, kuriuos, Turto banko manymu, galima griauti ir vietoje jų išvystyti naujus statinius.
„Dabar čia dirba apie tūkstantis darbuotojų, planuojama, kad bus apie 4 tūkst. darbo vietų. Matome, kad galime išvystyti apie 73 tūkst. kv. m. Šiandien jų – apie 35 tūkst. kv. metrų“, – skaičiavo Turto banko vadovas, pridurdamas, kad bendra investicija sieks 170 mln. eurų.
Darbo vietą turėtų ne kiekvienas
Įgyvendinus projektą, nekilnojamasis turtas būtų ne tik energetiškai efektyvesnis – sumažėtų ir vienam darbuotojui tenkantis plotas. Jei 2021 m. vienai darbo vietai būdavo priskaičiuojama apie 25 kv. m bendro ploto, tai dabar – 21 kv. metras.
Persikėlus į ministerijų miestelį institucijų darbuotojams neišvengiamai teks pratintis prie visiškai kitokio darbo stiliaus – numatyta, kad darbo vietų būtų tik 60–70 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Likusios darbo vietos – nestacionarios.
„Neplanuojame vienviečių dviviečių kabinetų, kaip priprasta dabar. Asmeninį kabinetą ministras tikriausiai turės, bet didžioji dalis žmonių dirbs tam tikrose labiau ar mažiau uždarose erdvėse, kur visiškai keisis darbo principas“, – pasakojo M.Sinkevičius.
Pirmasis etapas jau įgyvendinamas
Administracinio kvartalo konversija A.Goštauto g. Vilniuje suskirstyta į 6 etapus, visą projektą ketinama baigti įgyvendinti 2028-aisiais.
Pirmojo etapo – pastato A.Goštauto g. 11 – kapitalinis remontas jau įgauna pagreitį. Šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie apibrėš pastato išplanavimo koncepciją.
Pats pastatas šiuo metu tuščias, todėl apsispręsta pirmiausia jį pritaikyti trijų ministerijų – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – veiklai. „Mūsų manymu, jis geriausiai tinka priminei transformacijai“, – minėjo M.Sinkevičius.
Pirmąjį etapą planuojama baigti 2025 m. pirmąjį ketvirtį.
Perkėlus ministerijas ir pardavus jų šiuo metu užimamas patalpas, gautus pinigus – 40 mln. eurų – ketinama skirti tolesniems projekto vystymo darbams. Visa preliminari pirmojo etapo vertė siekia apie 16 mln. eurų.
Projektinius pasiūlymus pirmajam projekto etapui rengia „Do Architects“, laimėję viešąjį konkursą su mažiausia pasiūlyta kaina – 80 tūkst. eurų. Suderintus projektinius pirmojo projekto etapo sprendinius visuomenei ketinama pristatyti balandžio pabaigoje.
Per antrąjį etapą į naujas patalpas galėtų persikelti Finansų ir Aplinkos ministerijos, per trečiąjį – Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos. Pabaigus ketvirtąjį etapą krausytųsi A.Goštauto 12 ir A.Goštauto 9 esami klientai bei viena papildoma įstaiga. Kas galėtų būti dviejų paskutinių etapų klientai – nedetalizuojama.
Gyvas ir po darbo
M.Sinkevičius pasakojo, kad pirmasis A.Goštauto g. 11 pastato aukštas turėtų būti atviras visuomenei – per šią erdvę būtų galima patekti į Mečetės skverą, kuriame yra buvusios totorių kapinės.
Turto banko vadovas sakė, kad pirmajame aukšte įrengti komercines, o ne biuro erdves norima tam, jog patalpos darbui pasibaigus neištuštėtų.
„Miesto centre turime kvartalą, kuris nepuošia teritorijos – norime jį sutvarkyti, pasiekti, kad jis būtų gyvas ne tik darbo metu, bet ir po darbo. Be to, norime jį įamžinti kaip totorių kvartalą – juk tai istorinė totorių bendruomenės, kuri daug prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, vieta“, – aiškino M.Sinkevičius.
Sutaupytų 3 mln. eurų
Turto bankas šiuo metu valdo apie 750 tūkst. kv. m administracinio valstybės turto – t.y. apie 7,2 proc. viso valstybės turto. Didžioji dalis administracinių patalpų yra Vilniuje, o jų energetinė klasė yra F arba dar žemesnė. Įgyvendinus A.Goštauto g. administracinio kvartalo konversiją Vilniuje būtų atsisakoma beveik 90 tūkst. kv. m neefektyvaus ploto. Jį pardavus planuojama gauti apie 150 mln. eurų. Iš šių pinigų ketinama finansuoti administracinio kvartalo konversiją.
Išvysčius šį kvartalą ir pardavus nereikalingą turtą bus sutaupyta apie 3 mln. eurų, kurie dabar skiriami vien išlaikymui.
Konkursą organizuos Architektų sąjunga
Turto banko skelbtą viešą atranką organizuoti A.Goštauto g. administracinio kvartalo architektūrinį konkursą laimėjo Lietuvos architektų sąjunga. Planuojama, kad konkursas bus paskelbtas liepą. Jam įvykus paaiškės, kaip atrodys administracinis kompleksas, kuriame įsikurs dalis ministerijų ir kitų valstybės įstaigų.
Sutartį su Lietuvos architektų sąjunga ketinama pasirašyti artimiausiu metu, architektūrinio konkurso organizavimas kainuos 64,7 tūkst. eurų.
