I. Šimonytė kirto neketinantiems palaikyti bankų solidarumo įnašo: „Lengva būti liberalu ir sakyti, jog mokesčių nereikia“

Parlamentarai pasisakė, ar palaikys ketvirtadienį parlamente teikiamą bankų solidarumo įnašą. Vieniems atrodo nepriimtina, kad norima apmokestinti tuos, kuriems sekasi, o kiti tai jau sieja su morale: „Lengva būti liberalu ir sakyti, jog mokesčių nereikia.“

Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo.<br>G.Bitvinsko nuotr. / lrytas.lt koliažas.
Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo.<br>G.Bitvinsko nuotr. / lrytas.lt koliažas.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
I.Šimonytė.<br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo.<br>T.Bauro nuotr.
Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Ignas Dobrovolskas

Apr 20, 2023, 10:30 AM, atnaujinta Apr 20, 2023, 11:57 AM

V.Čmilytė-Nielsen: tai nepriimtina

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja nepalaikyti ketvirtadienį parlamente teikiamo bankų solidarumo įnašo. Pasak jos, liberalams nepriimtina, kada sektorius, kuriam „pernelyg sekasi“, yra apmokestinimas.

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Jau esu sakiusi viešai ir ne kartą, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka kuriam sektoriui sekasi, valstybės nuomone, pernelyg sėkmingai ir apmokestina jį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manytume, ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio bankų solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, jog tikslas finansuoti gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – sakė ji.

„Pelno nusavinimas siunčia prastą žinią užsienio investuotojams, kad Lietuvos mokestinė aplinka nestabili. Be to, toks primetamas solidarumas yra išvirkščias, nes solidarumo pareiga taikoma tik vienam verslo sektoriui, kitaip sakant, tai yra kilniais tikslais pridengtas apiplėšimas“, – pabrėžia frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos banko duomenimis, bendras šalies bankų pelnas pernai sudarė apie 0,5 mlrd., o šiais metais turėtų viršyti 1 mlrd. eurų. Valstybė iš šio pelno, tiksliau, grynųjų palūkanų pajamų, tikisi įsisavinti apie 510 mln. eurų, įstatymo reikalavimą taikant iki mokėjimo laikotarpio 2024 m. pabaigoje.

Anot politiko, bankai ir be to, kasmet moka 20 proc. sudarantį pelno mokestį.

„Greičiausiai Seimas šitam mokesčiui pritars, tačiau liberalai guldys galvą, kad iš bankų pelnų surinktos pajamos nebūtų ištaškytos kam papuola, o tik karinei infrastruktūrai finansuoti“, – sako E. Gentvilas.

Ketvirtadienį su Seimo liberalais susitikusi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė perdavė užsienio investuotojų nuomonę, kad įvedus šį mokestį, jie „jau nebegalės pasakyti gero žodžio apie šitą šalį“.

I. Šimonytė: tai tapo „šiokiu tokiu moralės klausimu“

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas turi būti priimtas, nes tai jau tapę ir „šiokiu tokiu moralės klausimu“. Tuo tarpu kalbėdama apie mokesčiui oponuojančių politikų argumentus, ji tikino, kad Lietuvoje mokesčių klausimais lengva būti liberalu ir sakyti, jog jų nereikia.

„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, jog mokesčių nereikia. Tačiau tada, kai ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek. Šitaip pinigai neatsiranda“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, turbūt žmonėms taip atrodo, tokia jų politinė nuostata, aš negaliu ant jų dėl to pykti”, – sakė ji.

Politikė pažymėjo, kad ekonominės priemonės, dėl kurių ši įmoka yra siūloma yra labai rimtos – dėl Europos Centrinio Banko (ECB) labai greitai pasikeitusios pinigų politikos, komerciniai bankai, anot jos, gavo daug papildomų pajamų.

„Nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš platesnio masto veiklos, tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant – kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad praktiškai visas tavo paskolų portfelis yra kintamomis palūkanomis, nes tau nereikia eiti į rinką, nes tu turi likvidumo perteklių”, – aiškino Vyriausybės vadovė.

„Šis efektas amžinai nesitęs, bet, mūsų supratimu, tai jau šioks toks ir moralės klausimas”, – tvirtino ji.

I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad bankų solidarumo įnašas bus skiriamas krašto apsaugos infrastruktūrai kaip universaliai gėrybei, nes Lietuvai reikia mokėti „papildomą premiją“ už nekokią kaimynystę.

„Investicijos į krašto apsaugą yra geriausia investicija, kuria riziką galime mažinti (...). Jei Seimas siūlymui nepritars, man bus labai gaila, vadinasi valstybė tiems patiems tikslams turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir mokesčių mokėtojai iš to pralaimės palūkanomis”, – tikino konservatorė.

S. Skvernelis: palaikysime, bet lėšos turi būti skirtos kitur

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad jo frakcija ketina palaikyti bankų solidarumo įnašo įstatymo projektą pateikimo stadijoje. Tačiau, pasak jo, pozicijos kertasi dėl to, kur įnašas turi būti panaudotas, tad po pateikimo bus siūloma alternatyva, kur solidarumo įnašo lėšos turi būti skirtos.

„Šioje (pateikimo – ELTA) stadijoje palaikysime solidarumo mokestį, nes manome, kad jis reikalingas, tačiau iš esmės pozicijos kertasi dėl to, kur jis bus panaudotas. Mes šiandien nematome, kad socialiai teisinga iš tų žmonių, kurie turėdami būsto paskolas sukrovė pelną bankui (...), ir tai turėtų būti panaudota, kad ir svarbiam tikslui, šalies gynybai, bet yra pakankamos lėšos skiriamos ir iš biudžeto, ir kitų finansavimo šaltinių“, – teigė S. Skvernelis.

„Jeigu bus pritarta po pateikimo, teiksime savo pasiūlymus, kad būtų susieta ir galėtų žmonės grąžintis dalį palūkanų už sumokėtus pirmo gyvenamojo būsto įnašus“, – pažymėjo jis.

A. Armonaitė: yra keletas problemų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad laisviečių pozicija dėl bankų solidarumo įnašo yra skeptiška ir dėl įstatymo projekto bus susilaikoma. Ji akcentuoja neigiamą įtaką investicinei aplinkai ir bankų konkurencingumui šalyje.

„(Pozicija – ELTA) skeptiška, susilaikysime. Yra keletas problemų su šiuo projektu. Pirmas dalykas, tai nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri papildomai yra šiems rinkos žaidėjams uždedama. Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies kartais yra ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų, tai ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė“, – teigė A. Armonaitė.

„Visai neseniai 20 proc. pelno mokestis tik išskirtinai bankams pritaikytas, dabar šis solidarumo įnašas neprisideda prie jurisdikcijos stabilumo, o stabilumas yra pagrindinis argumentas investuotojams ateiti“, – pažymėjo ji.

Politikė akcentavo, kad blogai yra ir tai, jog įnašą planuojama taikyti atbuline data ir tai kelia klausimų dėl teisėkūros.

„Suprantu, kad bus atbuline data taikomas šis įnašas. Jeigu Seimas priimtų, nuo sausio 1 d. (kitų metų – ELTA) įsigalioja, bet už 2023 metus, tai yra klausimų dėl teisėkūros. Manau, kad galime geriau. Dėl šių pagrindinių argumentų ir nepalaikysime“, – tikino „laisvietė“.

A. Armonaitė aiškino, kad yra ir kitų būdų, kaip galima kalbantis su bankais kviesti juos būti labiau solidariais.

„(Galima – ELTA) kviesti juos persvarstyti maržų politiką Lietuvos klientų atžvilgiu. Šie konkrečiai pinigai, jeigu Seimas pritartų tokiam mokesčiui, vienintelė gynybos infrastruktūra yra pateisinama, kaip ta sritis, kurią galima finansuoti“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.

G. Skaistė: tai neturės įtakos finansiniam stabilumui

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad Lietuvos banko (LB) vertinimu, bankų solidarumo įnašas įtakos finansiniam stabilumui šalyje neturės. Pasak jos, įnašas nukreiptas tik į išskirtinai susiformavusį pelną dėl sukritusių aplinkybių, o ne dėl verslo investicinių sprendimų.

„Lietuvos banko vertinimu, įtakos finansiniam stabilumui Lietuvoje toks įnašas neturėtų, nes būtų nukreiptas tik į tas išskirtines galimybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas, negu verslo investicinių sprendimų pasekmė.

Tokiu atveju, Lietuvos banko vertinimu, finansiniam stabilumui poveikio nebūtų, tai toks sprendimas yra galimas ir reikalingas”, – teigė G. Skaistė, pažymėjusi, kad planuojama gauti suma iš solidarumo įnašo dar gali kisti, jeigu LB prielaidos nepasitvirtintų.

Ministrė taip pat tikino, kad Europos Centrinio Banko (ECB) išsakyta neigiama pozicija dėl bankų solidarumo įnašo buvo pateikta atsižvelgiant į pirminį įstatymo projektą, kuris buvo pakoreguotas.

„Iš esmės, į daugelį pastabų, kurios yra išsakytos ECB pozicijoje yra atsižvelgta, buvo pakoreguota ir bazė, nuo kurios renkamas solidarumo įnašas. Taip pat buvo sutarta, kad naujos paskolos nėra įtraukiamos į įnašo apmokestinamąją bazę ir tuo pačiu kiti sprendimai, kurie leidžia eliminuoti tas rizikas, kurios buvo identifikuotos ECB rašte. Į daugelį pastabų yra atsižvelgta“, – aiškino konservatorė.

G. Skaistė mano, kad pasirinktas sprendimas dėl įnašo yra teisėtas ir teisingas. Taip pat, ji tikisi ir opozicinių jėgų palaikymo šiam bei kitiems mokestiniams pakeitimams.

„Norisi tikėti, kad mokestiniai pakeitimai galėtų sulaukti platesnio palaikymo, nes tęstinumas yra labai svarbu mokestinėje politikoje”, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.

Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.