Kelios ekonomikos stiprės
Užsienio spauda ne kartą rašė, kad Indija už rusišką naftą nevengia atsiskaityti ne doleriais, o rubliais.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas tada pareiškė, kad JAV, o kartu ir jos valiuta dėl tokių Indijos veiksmų galios pasaulyje neparanda ir bent jau artimiausiu metu nepraras. Visgi ilgalaikėje, 10–20 metų, perspektyvoje šis tas galėtų keistis, tačiau tikrai ne rublio naudai.
„Įprastai pasaulyje dominuoja ta valiuta, kuri yra patikima, yra tvirtos pasaulinės ekonomikos. Jeigu Kinija smarkiai sustiprės ir pasaulio galios persisvers į jos pusę, juanis galėtų įsimaišyti į trikovę su doleriu ir euru“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius.
Jis priminė, kad, Pasaulio banko prognozėmis, galingųjų penketukas iki 2050 m. greičiausiai išliks tas pats, tik lentelėse gali įvykti persistumdymų, mat Kinijos ir Indijos ekonomikos ateityje turėtų vis stiprėti.
„Tai paprasčiausiai įvyktų dėl didelės populiacijos, esamos pigios darbo jėgos. Bet kalbant apie šalių valiutas, kad jų valiutos dominuotų pasaulyje, šalys turi būti patikimos ir turėti tvirtą valiutą, pagrįstą atsargomis, šalies reputacija. Trumpalaikiame kontekste JAV doleriui grėsmės užleisti stipriąsias pozicijas kitoms valiutoms neįžvelgiu“, – komentavo R.Krušinskas.
Anot jo, net jei dabar sumažėja dolerio naudojimas tarptautinėje prekyboje, kitaip tariant, jei jis naudojamas rečiau, daugiau laikomas rezervuose, jo vertė nuo to nesumenksta.
„Bet jei pasaulio galingieji susitars ką nors specialiai daryti, gali būti įvairių scenarijų. Pasaulis yra paremtas politika, yra galios, pinigų politika“, – sakė jis.
Doleris prieš juanį
O štai žingsniai dedami toliau. Indijos centrinis bankas (RBI) suteikė leidimus 18 šalių bankams atsidaryti Vostro sąskaitas, kad tarptautinėje prekyboje būtų galima atsiskaitinėti rupijomis.
Tarp šių šalių – Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), Izraelis, Šri Lanka, Singapūras, rašo „Business Today“.
Be to, praėjusią savaitę Brazilijos prezidentas Luizas Insacio Lula da Silva paragino BRICS šalis atsisakyti JAV dolerio.
„Kas nusprendė, kad doleris bus (pasaulio) valiuta? Kodėl BRICS bankas negali turėti valiutos, kuria būtų mokama už prekybą tarp Brazilijos ir Kinijos, tarp Brazilijos ir kitų BRICS šalių?“ – citavo jį „Euronews“.
BRICS šalių sąjungą sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas po tokių pareiškimų jau piešia pokyčius.
„Jeigu Kinija, Rusija, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika visiškai atsisakys dolerio, tai pakeis pasaulio vaizdą, nes kol kas pasaulio pagrindinė valiuta yra doleris.
Kalbama apie dedoliarizaciją. Tai gali paveikti pasaulio ekonomiką, o bet kokios problemos JAV atsiliepia stipriai ir mums, nes JAV yra stiprus Europos prekybos partneris“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Visgi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dr. Linas Jurkšas pabrėžė, kad po Brazilijos prezidento kalbų reakcijos rinkose nebuvo didelės, doleris išliko stabilus.
„Tokie politiniai pareiškimai trumpuoju laikotarpiu įtakos nelabai daro, todėl ir investuotojai, stebintys rinkas, ne itin sureagavo į šias kalbas.
Nors tokios kalbos tęsiasi jau daugelį metų, kai kurios valstybės kaskart vis iš naujo paskelbia, kad norėtų pereiti nuo atsiskaitymo doleriais prie atsiskaitymų savo nacionaline valiuta.
Ir visgi tokie politiniai pareiškimai gali turėti įtakos ilguoju laikotarpiu, jei tie žodžiai virstų veiksmais ir šalys iš tiesų imtų daugiau atsiskaitinėti juaniu, rubliais ar kitomis valiutomis“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Jurkšas.
Kadangi šį klausimą daugiau kelia BRICS šalys, būtent iš jų tokių veiksmų ir būtų galima tikėtis. Nors jos visos norėtų atsiskaitinėti savo nacionalinėmis valiutomis, anot L.Jurkšo, imtų dominuoti atsiskaitymai juaniu, mat tarp šių šalių Kinijos ekonomika didžiausia.
Ar doleris galėtų užleisti dominuojančią poziciją juaniui? Vargu, nebent po daugelio metų. L.Jurkšas pabrėžė, kad nepaisant Kinijos ekonomikos dydžio šiuo metu juaniu atsiskaitoma nedideliu mastu, pasivyti dolerio pozicijas šiuo atžvilgiu būtų sudėtinga. Net ir eurui pasivyti dolerį nelengva.
„Nuo pat euro zonos įkūrimo pradžios norėta, kad euras taptų lygiaverte doleriui valiuta ir netgi jį aplenktų, bet tai neįvyko. Euras dabar yra antra pagal svarbumą valiuta, bet atsiskaitymų mastu vis tiek nepaveja dolerio.
O atsiskaitymai doleriais tikriausiai dešimtimis kartų viršija atsiskaitymus juaniais, tai dominuojančios valiutos pasikeitimas yra net ne dešimties metų, o dar ilgesnės perspektyvos klausimas“, – paminėjo jis.
Pasak pašnekovo, jei BRICS šalys imtų atsiskaitinėti nacionalinėmis valiutomis, to ekonominę naudą įžvelgti būtų sunku.
„Visoms šalims patogu atsiskaityti viena valiuta, taip jau vyksta daugelį metų. Bet prasidėjus karui Ukrainoje šitos kalbos apie dolerio atsisakymą vėl paaštrėjo. Tai visiškai politinis sprendimas. Tai tik noras sustiprinti savo politinę galią, politinį saugumą.
Pavyzdžiui, jeigu Kinija pradėtų karą ir jeigu jai būtų taikomos sankcijos, Kinijai dėl atsiskaitymų problemų nekiltų, nes ji tai toliau vykdytų savo nacionaline valiuta. O kol dominuoja doleris, tol viskas tokiu atveju Kinijai būtų sudėtingiau“, – pareiškė L.Jurkšas.
Nors R.Krušinskas aiškino, kad net sumažėjus dolerio naudojimui jo vertė itin pasikeisti neturėtų, L.Jurkšas tokios galimybės neatmeta. Nors ir nestipriai, valiutos kursas galėtų šiek tiek sumenkti.
