„Pagal įsipareigojimus pastangų pasidalinimo principui, mes turime emisijų kvotą – kiek turime kiekvienais metais mažinti ir į kokias ribas turime įtilpti. Dabartinės, esamos politikos, scenarijus rodo, kad dabar išmetame apie 1,5 mln. tonų emisijų daugiau, negu numatyta mūsų kvotoje. Ir nieko nedarant, su esamos politikos priemonėmis, mes ir 2030 metais turėsime kasmet po 1,5 mln. tonų CO2 ekvivalento viršijimo, negu numatyta ES įsipareigojimuose, kur sakoma sumažinti 21 proc.“, – pirmadienį konferencijos „Klimatui neutrali Lietuva: misija 2050“ teigė S. Gentvilas.
„Žiūrint pagal susiplanuotas investicijas, mums reikia iš valstybės investicijų papildomai 4 mlrd. eurų tam, kad pasiektume tikslus“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministras tvirtina, kad tokios priemonės, kaip palaipsniui didinamas akcizas degalams, padėtų surinkti reikalingus finansus vykdyti šiems tikslams.
„Jeigu suplanuotos priemonės būtų įgyvendintos ir akcizų įstatymas ir milijardinės papildomos investicijos būtų pateiktos, tai mes sugebėtume jau 2027 metais „panirti“ po mūsų kvotomis“, – minėjo jis.
„Mums reikia galvoti apie papildomas politikos priemones, tokias kaip akcizų politiką, kurią tinkamai suderinus galime gauti biudžeto pajamas, kurios leistų tinkamai remti ir transformuoti kitus sektorius. Antra vertus, tai padėtų įgyvendinti mūsų dekarbonizacijos kreivę“, – tvirtino ministras.
Taip pat S. Gentvilas priminė, kad neįvykdžius šių įsipareigojimų ES, turės būti mokamos baudos. Tad, pasak jo, tokie pokyčiai, kaip akcizai degalams, padėtų užtikrinti, kad už tokius pažeidimus mokėtų asmenys, kurie ir toliau naudoja iškastinį kurą, o ne visa visuomenė.
„Jei tie tikslai nebus pasiekti, už emisijų viršijimus turėsime mokėti iš bendro valstybės biudžeto. Didysis moralinis klausimas toks: ar nustatome principą, kad moka teršėjas, ar mokėsime iš bendro biudžeto visų mokesčių mokėtojų pinigais. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas brėžia liniją, kad moka teršėjai, kurie naudoja iškastinį kurą“, – aiškino jis.
Pasak ministro, pateiktų duomenų, iki 2030 m. emisijos skirtinguose sektoriuose turi būti sumažintos: atliekų tvarkymo – 65 proc., transporto sektoriaus – 44 proc., mažosios energetikos – 40 procentų., pramonės – 23 proc., žemės ūkio – 18 proc.
ELTA primena, kad Aplinkos ministerija Seimui Akcizų įstatymo pataisas pateikė dar 2021 m. gruodį. Jos buvo perduotos Seimo komitetams, bet iki šiol svarstyti nepradėtos.
Bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 m. jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 m. – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nuo 2025 m. taip pat atsirastų ir akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams taikoma CO2 dedamoji kuri būtų taikoma ir benzinui. Ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų: 2025 m. ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 eurus dyzelinui už 1000 litrų, o 2030 m. – 144 eurus benzinui ir 157,2 eurus dyzelinui.
