„Yra sakančių, kad negerai teigti klausimus, kurie anksčiau buvo atmesti, bet mes užsispyrusiai bandome tą klausimą vis tiek judinti į priekį. Aišku, net jeigu Rosatomui vėl nebūtų pritarta, nors mes esame pateikę daugelį skirtingų būdų, kaip būtų galima tą įmonę sankcionuoti, vienuoliktas sankcijų paketas gali būt reikšmingas“, – teigė G.Landsbergis.
Ministras akcentuoja, kad naujai rengiamas sankcijų Rusijai paketas gali užpildyti daugelį sankcijų mechanizme paliktų spragų.
G.Landsbergis teigia, kad šiuo metu dėl „Rosatom“ įtraukimo į sankcijų sąrašus vykstanti diskusija yra ne teisinė, o politinė.
„Argumentai yra politiniai. Vakar ministrų taryboje aplink stalą ji irgi išsiplėtojo, kai kurios valstybės, kurios paprastai vetuoja, gynė savo nuomonę“, – sakė jis.
Todėl, ministras pabrėžia, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu taip pat yra nuosekli.
„Man rodos, kad nuoseklumas yra tinkamas instrumentas šiuo atveju. Mes esame nuoseklūs, mes neatsitraukiame, turime argumentus, kurie remiasi ir buvusia praktika – europine praktika“, – pažymi G.Landsbergis.
Jis atkreipia dėmesį, kad „Rosatom“ yra perėmusi Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižės atominės elektrinės kontrolę, todėl, pabrėžia G.Landsbergis, šios bendrovės sankcionavimas yra svarbus.
„Zaporižės atominė elektrinė yra valdoma Rosatomo, dėl to natūralu, kad mes siūlome ją sankcionuoti. Manau, kad reikia tiesiog neatsitraukti ir laukti sutarimo. Jis gali užtrukti, kartais taip atsitinka“, – akcentavo ministras.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES jau priėmė 10 sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.
